ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:05:15 2:40

Lietuvoje kuriamos technologijos: nuo pluoštinių kanapių biorafinavimo iki stevijos auginimo

„Jei ne verslo pradžios iššūkius ir finansavimo sunkumus padedančios įveikti konsultacijos ir priemonės, kai kurios inovacijos taip ir neišvystų dienos šviesos“, – įsitikinusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „InoSpurtas“ vadovė Jolita Razumienė. Vastybės parama sėkmės link pastūmėjo tris perspektyvius su augalais susijusias technologijas vystančius startuolius: MB „Hidroponika“, UAB „Merkadus“ ir MB „Ambermedica“.

Idėją verslui parsivežė iš užsienio šiltnamių

Prieš įkurdamas įmonę Algirdas Kancleris dirbo techniku Olandijos, Portugalijos, Ispanijos šiltnamiuose, kur susipažino su hidroponikos auginimo metodu.

Hidroponika – tai augalų auginimas ant palangės, rūsiuose, šiltnamiuose ir net gamyklose ant daugiaaukščių stelažų ar didelėse voniose. Vietoje žemių naudojamas pakaitalas – substratas, augalai maitinami tirpalu, kuriame yra visos reikalingos mineralinės medžiagos, ir apšviečiami specialia auginimo šviesa.

„Hidroponikoje naudojamas maitinimo tirpalo cirkuliacijos metodas, todėl vandentiekis ir kanalizacija nereikalingi, o elektros energijos, naudojant LED apšvietimą, suvartojama nedaug. Šis metodas leidžia išnaudoti laisvas patalpas ir priartinti augalų auginimą prie jų vartotojų“, – privalumus vardina A. Kancleris.

Sukauptas žinias sugalvojęs panaudoti Lietuvoje, 2016 m. jis įsteigė MB „Hidroponika“ ir pradėjo kurti bei vartotojams diegti hidroponinių sistemų ir augalų auginimo jose technologijas.

„Mūsų užduotis – supažindinti augalų augintojus su hidroponikos galimybėmis ir patarti, kas iš hidroponikos tinka jų turimoms auginimo sąlygoms ir kaip užauginti kokybišką augalą. Deja, vienos universalaus hidroponikos technologijos visiems augalams nėra – kiekvienas augalas turi savo specifinius auginimo reikalavimus. Todėl vystant hidroponikos metodą reikia atlikti mokslinius tyrimus ir nustatyti konkrečias konkretaus augalo auginimo sąlygas“, – pasakoja įmonės vadovas.

Anot jo, auginimo technologijų kūrimas reikalauja nemažai lėšų: „MTEP veiklai finansuoti labai padeda MITA finansavimo priemonės. Atskiroms augalų apšvietimo, mitybos problemoms spręsti pasinaudojome „Inočekiais“. Dėl to galėjome iš dalies apmokėti brangius fiziologinius tyrimus, gauti specifinių žinių ir jas panaudoti augalų auginimo problemoms spręsti“.

Technologiją siekia pritaikyti stevijos auginimui  

A. Kanclerio komanda šiuo metu kuria hidroponinę stevijos auginimo technologiją. „Stevija – vertingas Pietų Amerikos augalas, kuris natūraliai Lietuvos klimato sąlygomis neauga. Ji naudojama kaip mažai kaloringas cukraus pakaitalas: neapdoroti stevijos lapai už cukrų saldesni 10-15 kartų, o iš jos lapų išgaunami natūralūs steviozidai – net iki 300 kartų“, – pasakoja inovatorius.

Technologiją visiems susidomėjusiems augintojams pasiūlyti ketinanti įmonė, kaip ir daugelis augintojų, stevijas pradėjo auginti „ant palangės“ hidroponikos kameroje ir pastebėjo, kad trūksta  žinių, kurioms įgyti reikia nemažai auginimo bandymų ir fiziologinių tyrimų. Lėšų klausimą nutarta išspręsti  pateikus paraišką pagal MITA  priemonę „Inostartas“.

A. Kancleris atkreipia dėmesį, kad turėti tikslą nepakanka – reikia jį tinkamai suformuluoti: „Pildant paraišką mums labai padėjo MITA konsultantai. Jie geranoriškai ir kantriai mus konsultavo, padėjo tinkamai užpildyti paraišką. Dėka šios priemonės mes galėsime įdarbinti taikomosios biotechnologijos doktorantą, panaudosime fizikos žinias, dirbs viso auginimo proceso valdymo programą kuriantis programuotojas. Šių specialistų dėka mes galėsime atlikti keletą bandomųjų augimų ir pagaliau gauti trūkstamų žinių.

Planuojama, kad stevijos auginimo technologijos sukūrimas užtruks porą metų. Pabaigusi šį projektą MB „Hidroponika“ galės verslui ar tiesiog namų ūkiui pasiūlyti technologiją, leidžiančią ant palangės, rūsyje, šiltnamyje ar dideliuose sandėliuose užauginti kokybiškas stevijas.

Kuriama augalinės žaliavos biorafinavimo technologija 

Europoje sparčiai auga produktų iš pluoštinių kanapių rinka. Įvertinusi perspektyvas joje, prieš dvejus metus priebiotechnologijų ir mokslinių tyrimų perėjusi UAB „Merkadus“ komanda kuria augalinės žaliavos biorafinavimo technologiją. Projekto metu ieškoma naujų technologinių sprendimų, kurie maksimaliai išsaugotų perdirbamos žaliavos kokybę, joje esančias biologiškai aktyvias medžiagas ir užtikrintų pagamintų produktų saugą bei kokybės stabilumą. Įmonė orientuojasi į eksportą. Jos klientai – gamintojai, kurie išskirtas biologiškai vertingas medžiagas naudos naujų, funkcionalių maisto produktų ar jų komponentų kūrimui.

„Dabar turime tikslą ištirti ekstrakcijos būdus ir atrasti efektyviausią sprendimą, kaip toliau vystyti produktus. Optimali ekstrakcija – pamatinis dalykas mūsų procesuose. Su projektu dirba labai platus spektras specialistų: mokslininkai (chemikai, biologai, agronomai), teisininkai, vadybininkai“, – vardina įmonės vadovas Darius Kupliauskas.

Šiuo metu vyksta tobulinimo procesas: vykdant mokslinius tyrimus vis paaiškėja, kad reikia juos koreguoti ir grįžti keliais etapais atgal. Nepaisant užsitęsusio tobulinimo rato ir pagrindinės rizikos – karantino, dėl kurio viskas vėluoja, jis tikisi, kad projektą pavyks užbaigti laiku, o 2022 m. produktas pasieks rinką.

D. Kupliauskas džiaugiasi, kad MITA konsultantai labai padėjo sutvarkyti biurokratinius niuansus, o pagal priemonę „Inočekiai“ gavus finansavimą projektas „Augalinių žaliavų biorafinavimo proceso tyrimas ir vystymas“ įgyvendinamas sparčiau ir lengviau.

Fitokanabinoidiniams preparatams trūksta ekologiškų pakuočių

Nors šiuolaikiniais metodais veikliosios augalų medžiagos, o ypač brangūs fitokanabinoidai, išskiriami efektyviai, tačiau tinkamai jų neapsaugojus, „nyksta“ tiek gamybos procese, tiek laikant aliejaus pavidalu parduotuvės ar vartotojo lentynoje.

Trečius metus skaičiuojanti funkcinių maisto papildų bei kosmetikos iš kanapių ekstraktų gamintoja MB „Ambermedica“ šiuo metu kuria fitokanabinoidiniams preparatams skirtą saugią ir ekologišką pakuotę. Mintis imtis projekto komandoje kilo iš poreikio apsaugoti aliejinės konsistencijos papildus nuo veikliųjų medžiagų degradacijos, kurio neatliepė esama pasiūla pakuočių rinkoje.

„Iki šiol produktus tekdavo laikyti tamsioje sunkiai perdirbamoje stiklo taroje, kurios svarbiausia užduotis – apsaugoti produktą nuo temperatūros, saulės spindulių, oksidacijos. Mūsų idėja – pakuotei (buteliukui) panaudoti skaidrų bioplastiką, kurį papildančios nano kanapių pluošto priemaišos apsaugotų nuo išorės poveikio“, – pasakoja įmonės vadovas Vladas Latvėnas.

Jo teigimu, ne visos bioplastikų variacijos yra tinkamos sąlyčiui su maistu, tad būtina užtikrinti saugumą šiuo atžvilgiu: „Šiuo metu jau esame išsirinkę tris pagrindines bioplastikų kompozitų variacijas, su kuriais atliekami patvarumo ir saugumo tyrimai“. Čia, anot jo, tenka susidurti su iššūkiais: Lietuvoje vis dar trūksta žinių ir įrangos, leidžiančios eksperimentuoti su įvairaus tipo plastikais bei tikrinti jų patvarumą, saugumą.

Bendradarbiaujant su Vilniaus Dailės Akademijos dėstytojais ir studentais jau sukurta pakuotės (buteliuko) dizaino koncepcija, kuri vėliau bus pritaikyta išsirinktam kompozitui.  Taip pat dirbama su įmone, jau anksčiau pradėjusia vystyti kitos paskirties bioplastikų su kanapių pluoštu kompozitus ir kuriančia eksperimentams tinkamą infrastruktūrą.

Anot V. Latvėno, per MITA priemonę „Inočekiai“ gautas finansavimas bei projekto „InoSpurtas“ darbuotojų konsultacijos padėjo inicijuoti projektą bei pasirašyti sutartį su Vilniaus Dailės Akademija, kurios mokslininkai kuruoja projektą: „Kitu atveju jaunai įmonei būtų buvę sunku prisitraukti kompetentingus specialistus bei startinėje įmonės fazėje inicijuoti inovacijų projektą“.


Šaltinis: MITA