ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:05:15 2:55

Kuratorė apie pirmąją Petro Repšio parodą Palangoje: kviečiame į meistriškai sukurtą meno ir vaizduotės pasaulį

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta Lietuvos nacionalinės premijos laureato Petro Repšio grafikos darbų paroda „Pasikalbėjimai su savimi“. Tai pirmoji asmeninė autoriaus paroda šiame pajūrio mieste.

Parodoje eksponuojami 57 grafikos darbai iš ciklų „Dienoraštis“, „Improvizacijos“, „Pasikalbėjimas su savimi Danijoje“ ir „Suomiški užrašai“. Pasak parodos kuratorės prof. dr. Giedrės Jankevičiūtės, pirmą kartą šie keturi ciklai „susitiko“ parodoje Bolonijoje, Italijoje, vėliau jos pagrindu buvo atidaryta paroda ir Vilniuje, o dabar atkeliavo į Palangą.

Parodoje pristatomi grafikos darbai iš keturių Petro Repšio sukurtų ciklų. Kūrinius atrinkome pagal turinį ir siužetą. Stengėmės sukurti pagavų naratyvą, kad atėjęs žmogus įsitrauktų į parodos pasakojimą, plėtojamą greta Palangos realybės. Šis pasakojimas veda į turtingą, unikalų Petro Repšio meno ir vaizduotės pasaulį ir supažindina mus su autoriaus meistryste“, – parodą pristato kuratorė.

Paklausta apie menininko sąsajas su Palanga, ilgametė Repšio kūrybos tyrinėtoja sako, kad čia jis atvažiuodavęs (kaip, beje, ir daugelis kitų jo kartos menininkų) į Lietuvos dailininkų sąjungai priklausančius „Dailininkų namus“, anksčiau vadintus „Kūrybos namais“.

Tai buvo patogi vieta, kuri išlaisvindavo menininkus nuo bet kokių buitinių ir materialių rūpesčių. Gavę siuntimą iš dailininkų sąjungos, galėdavo apsistoti šiuose kūrybos namuose, kur laukė kambarys, nemokamas maitinimas tris kartus per dieną. O visas čia praleistas laikas būdavo skirtas poilsiui, įspūdžių sėmimuisi, pasivaikščiojimams prie jūros arba parke, kūrybai ar galvojimui apie ją“ , – pasakoja Jankevičiūtė.

Čia pat ji priduria, kad esama ir asmeniškesnio menininko ryšio su šiuo pajūrio miestu: „Petrui Palanga yra savotiškas atspirties taškas tyrinėjant mylimą Žemaitiją ir pamarį: iš čia jis keliaudavo aplankyti talentingojo liaudies menininko Stanislovo Riaubos, iš čia jis vykdavo į Kretingą, Plungę, Skuodą arba į kitą pusę – Švėkšną, Šilutę. Palanga autoriui reikšminga įvairiais požiūriais – ir kaip darbo, ir kaip meninių impresijų rinkimo vieta.“

Nors parodoje eksponuojami raižiniai sukurti 1982–1997 metais, tačiau, pasak kuratorės, dėl to jie nė trupučio nepraradę aktualumo, dar daugiau – jau spėjo tapti nacionalinės dailės istorijos lobyno dalimi.

Repšio darbuose ryškėja labai įdomūs tikrovės apmąstymai, pačios įvairiausios jos refleksijos. Visai tai gimsta iš ilgo buvimo su pačiu savimi. Kūriniai pagrįsti labai asmeniškų, intymių apmąstymų įvaizdinimu. Man atrodo, tai labai tinka Palangai, tinka ir šiam pandemijos laikui. Nepaisant to, kad Palangoje daugelis žmonių laiką leidžia būryje kartu su kitais, paplūdimyje, triukšmingame bare ar klube, dalis visgi atvažiuoja ieškodami ramybės, susikaupimo. Petro darbai – tokio susikaupimo vaisius. Tad praleidusiems kelias valandas su savimi parke arba prie jūros siūlau užsukti į Palangos burmistro Jono Šliūpo namus ir muziejaus aplinkoje pasiklausyti, ką apie buvimą su savimi pasakoja Petras Repšys“, – lankytojus intriguoja G. Jankevičiūtė.

Paroda „Pasikalbėjimai su savimi“ Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje veiks iki 2021 m. liepos 4 dienos. Ji yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje veikiančios retrospektyvinės parodos „Petras Repšys: darbai“ papildymas ir tęsinys.

Apie Lietuvos nacionalinį muziejų

Tai vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija dešimt padalinių, iš kurių septyni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose. Tai didžiausia Lietuvos kultūros paveldo saugykla, atspindinti šalies istorijos raidos etapus nuo akmens amžiaus iki šių dienų, siekianti supažindinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos reiškiniais ir įvykiais, kurie lėmė visuomenės raidą ir formavo šiuolaikinės Lietuvos tapatybę.

______________________

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti socialiniame tinkle https://www.facebook.com/lnmuziejus/ ir interneto svetainėje http://www.lnm.lt/