ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:05:15 2:38

Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas

Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5 mlrd. eurų arba 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  

Deficitą iš esmės lėmė išlaidų didėjimas dėl COVID-19 pandemijos sukeltų neigiamų padarinių Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendintų pagalbos priemonių.

2020 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 7,3 proc. BVP, o skola – 47,3 proc.

  • Remiantis Išankstiniais duomenimis 2020 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 3 mlrd. 547 mln. EUR, arba 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 2019 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius buvo 224,2 mln. EUR ir sudarė 0,5 proc. BVP.
  • 2020 m. valdžios sektoriaus pajamos sudarė 17 mlrd. 670 mln. EUR, išlaidos – 21 mlrd. 217 mln. EUR. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 3,2 proc. Pajamos iš mokesčių sudarė 10 mlrd. 101 mln. EUR, arba 57,2 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų. Palyginti su 2019 m., jos padidėjo 1,6 proc. (156,9 mln. EUR). Socialinės įmokos sudarė 5 mlrd. 293 mln. EUR, arba 30 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų. Palyginti su 2019 m., jos padidėjo 8,7 proc. (425,1 mln. EUR). Pajamos iš mokesčių ir socialinės įmokos apskaičiuotos įvertinus dėl pandemijos atidėtų mokesčių ir socialinių įmokų tikėtinai gautiną sumą.
  • Valdžios sektoriaus išlaidos per metus padidėjo 4 mlrd. 316 mln. EUR, arba 25,5 proc. Išlaidos reikšmingai išaugo dėl valdžios sektoriaus priemonių, mažinančių COVID-19 pandemijos įtaką ekonomikai. Didžioji dalis išlaidų teko socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai.
  • Centrinės valdžios deficitas 2020 m. sudarė 3 mlrd. 850 mln. EUR, arba 7,9 proc. BVP, vietos valdžios deficitas – 37,5 mln. EUR, arba 0,1 proc. BVP, socialinės apsaugos fondų perteklius – 340,5 mln. EUR, arba 0,7 proc. BVP.
  • 2017–2019 m. centrinės valdžios deficitas revizuotas įgyvendinant Eurostato rekomendaciją dėl gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo kaupiamuoju principu ir kitų priežasčių.

 

Revizijos įtaka Centrinės valdžios deficitui
Mln. eurų

  2017 2018 2019
Centrinės valdžios deficitas iki revizijos

–90,9

–3 806,6

–253,1

Centrinės valdžios deficitas po revizijos

–79,3

–3 795,5

–159,7

Pokytis

11,6

11,1

93,5

dėl gyventojų pajamų mokesčio revizijos

7,1

9,4

85,7

dėl kitų priežasčių

4,5

1,7

7,8

 

  • 2020 m. valdžios sektoriaus skola padidėjo 5 mlrd. 537 mln. EUR ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 23 mlrd. 61 mln. EUR, arba 47,3 proc. BVP (8,3 tūkst. EUR vienam gyventojui).

 

Valdžios sektoriaus deficitas / perteklius ir skola
Procentais nuo BVP

0,50,60,5-7,339,133,735,947,3Valdžios sektoriaus deficitas / pertekliusValdžios sektoriaus skola2017201820192020-8-6-4-20246-80-60-40-200204060

 

  • 2020 m. pabaigoje konsoliduotąją valdžios sektoriaus skolą sudarė centrinės valdžios skola (22 mlrd. 566 mln. EUR), vietos valdžios skola (493,6 mln. EUR) ir socialinės apsaugos fondų skola (0,8 mln. EUR). Nekonsoliduotoji centrinės valdžios skola sudarė 22 mlrd. 591,5 mln. EUR, vietos valdžios skola – 607,7 mln. EUR. Socialinės apsaugos fondų – 0,8 mln. EUR. Didžiąją valdžios sektoriaus skolos dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai – 18 mlrd. 982 mln. EUR (82,3 proc. visos skolos). Negrąžintos paskolos metų pabaigoje sudarė 3 mlrd. 964 mln. EUR, indėliai – 113,8 mln. EUR.
  • 2020 m. ilgalaikė skola sudarė 99,98 proc. valdžios sektoriaus skolos. Ilgalaikė skola padidėjo 5 mlrd. 537 mln. EUR ir metų pabaigoje buvo 23 mlrd. 55 mln. EUR. Trumpalaikė skola sumažėjo 0,5 mln. EUR ir metų pabaigoje sudarė 5,4 mln. EUR.

Valdžios sektoriaus deficito / pertekliaus ir skolos pagrindiniai komponentai ir dinamika
Mln. eurų

  2017 2018 2019 2020
Deficitas (–) / perteklius (+)

203,6

282,9

224,2

–3 546,7

centrinės valdžios subsektorius

–79,3

–3 795,5

–159,7

–3 849,7

vietos valdžios subsektorius

82,3

84,8

39,7

–37,5

socialinės apsaugos fondų subsektorius

200,6

3 993,6

344,1

340,5

Deficito / pertekliaus santykis su BVP, proc.

0,5

0,6

0,5

–7,3

Konsoliduotoji bendroji skola nominaliąja verte metų pabaigoje

16 540,3

15 321,7

17 523,9

23 060,5

Pinigai ir indėliai

330,5

184,3

185,3

113,8

Skolos vertybiniai popieriai

13 880,6

12 891,4

14 874,3

18 982,3

trumpalaikiai

0,0

0,0

0,0

0,0

ilgalaikiai

13 880,6

12 891,4

14 874,3

18 982,3

Paskolos

2 329,3

2 246,0

2 464,3

3 964,4

trumpalaikės

2,6

0,6

5,9

1,3

ilgalaikės

2 326,7

2 245,4

2 458,4

3 963,1

Skolos santykis su BVP, proc.

39,1

33,7

35,9

47,3

BVP (to meto kainomis)

42 276,3

45 491,1

48 797,4

48 794,2

 

  • Vadovaudamasis ESS 2010 reikalavimais, Lietuvos statistikos departamentas kasmet iki balandžio 1 d. parengia Perviršinio deficito procedūros (PDP) pažymą ir teikia ją Europos Komisijai. Pagal šios pažymos rezultatus vertinama valstybių atitiktis finansinės padėties tvarumo kriterijui. Europos Komisijai patvirtinus pažymą, ji yra skelbiama vartotojams. 2020 m. PDP pažyma bus paskelbta balandžio 20 d. Kartu bus paskelbti istoriniai duomenys nuo 1995 m. Šiuo metu Oficialiosios statistikos portale yra paskelbta 2020 m. valdžios sektoriaus finansų statistika, kuri gali būti patikslinta balandžio 20 d. po Europos komisijos PDP pažymos patikros.
  • Visų Europos Sąjungos valstybių narių 2020 m. PDP pažymų rezultatus Eurostatas paskelbs šių metų balandžio 22 d.

 

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje (Valdžios sektoriaus finansai).

 

Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

 

Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

Sąvokos :

Valdžios sektoriaus deficitas / perteklius – valdžios sektoriaus pajamos atėmus išlaidas, apskaičiuotas kaupiamuoju principu. Šie rodikliai turi būti įvertinti vadovaujantis PDP reikalavimais, nurodytais 2013 m. Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS 2010) nuostatose.

Valdžios sektoriaus skola – valdžios sektoriaus bendra negrąžinta skola nominaliąja verte metų pabaigoje, išskyrus tuos įsipareigojimus, kuriuos atitinka finansinis turtas, priklausantis valdžios sektoriui. Valdžios sektoriaus skolą sudaro valdžios sektoriaus įsipareigojimai, pateikiami pagal kategorijas: pinigai ir indėliai, vertybiniai popieriai ir paskolos.

Valdžios sektorius – sektorius, apimantis iš privalomųjų mokėjimų finansuojamus institucinius vienetus, kurių pagrindinė veikla – ne rinkos paslaugų teikimas ir (ar) nacionalinių pajamų ir turto perskistymas.


Šaltinis: Finansų ministerija