ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:05:12 10:55

Psichikos sveikata ir pandemija: kokia pagalba teikiama kritiniu atveju?

Viešoji erdvė mirga nuo patarimų, kaip rūpintis savo psichikos sveikata pandemijos metu. Tačiau kur kas mažiau informacijos apie pagalbą, kuri teikiama tada, kai, regis, nebepadeda niekas:  nei sportas, nei sveika mityba, nei meditacija ar netgi – psichologo konsultacija. Ką daryti, kai ūmus psichikos sveikatos pablogėjimas ima kelti pavojų sveikatai ar netgi gyvybei? Ko imtis, jeigu nebesinori gyventi arba matome tokių minčių kamuojamą artimąjį? Apie galimus pagalbos būdus pasakoja psichikos sveikatos specialistai.

Kur kreiptis labai skubios pagalbos

Jeigu asmens psichologinė ar emocinė būklė ima kelti ūmų pavojų jo arba aplinkinių sveikatai, nedelsdami skambinkite 112.

Kai tiesioginio pavojaus nėra, tačiau įtariate, kad jūsų artimasis galvoja apie savižudybę ar pastebite itin pasikeitusį, neįprastą jo elgesį, išdrįskite apie tai tiesiai, tačiau ramiai pasiteirauti. Jeigu nuogastavimai pasitvirtina, pagalbos galite kreiptis:

  • Į artimiausią Psichikos sveikatos centrą. Jų sąrašą rasite čia: https://www.psichiatrija.lt/nuorodos/psc/.
  • Sunkiu atveju – tiesiogiai į artimiausią psichiatrijos ligoninę, bet kuriuo paros metu. Budintis gydytojas psichiatras pokalbio metu įvertins ir padės nuspręsti, kokios pagalbos reikėtų toliau.
  • Dar daugiau informacijos apie skirtingus pagalvos būdus galite rasti platformoje www.pagalbasau.lt

Kokią pagalbą siūlo specializuotos ligoninės ir kodėl nereikia jos  ignoruoti?

Be įprastos pagalbos patiriantiems psichikos sutrikimus, Lietuvos psichiatrijos ligoninėse teikiama ir specifinė pagalba patiriantiems savižudybės krizę. Nuo 2018 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje įgyvendinimas savižudybės krizės valdymo algoritmas: kreiptis pagalbos ir pasinaudoti  galimybe gali kiekvienas išgyvenantis šį sunkų etapą.

„Algoritme  numatyti žingsniai, kaip padėti žmogui, kuris turi ketinimų nusižudyti arba jau mėgino tai atlikti. Pagalba prasideda nuo pokalbio su specialistu (dažniausiai medicinos psichologu), kurio metu aptariama dabartinė savijauta, išgyvenami sunkumai ir tai, kas palaiko žmogų sudėtingame gyvenimo etape. Atsižvelgiant į tai, sutariama, kokia pagalba toliau būtų žmogui reikalingiausia – sudaromas individualus savisaugos planas“, –  pasakojo ligoninės psichologė, dr. Ieva Vaskelienė.

2020 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje iš viso atlikti 728 savižudybės rizikos įvertinimai, tai reiškia, kad tiek kartų psichologai konsultavo žmones dėl patiriamos savižudybės krizės.

„Naudodami mokslu pagrįstus metodus ir turimą patirtį, siekiame su kiekvienu, neviltyje esančiu ir galvojančiu apie savižudybę, užmegzti bendradarbiavimu pagrįstą ryšį. Tikime, kad nepaisant sunkumų ir praradimų, verta kartu ieškoti išeities.  Žinome, kad kartu įdėtos pastangos padeda išbūti šią krizinę situaciją ir sugrįžti į gyvenimą“ – sakė I. Vaskelienė.

Specialistė papildo, kad planuojant, kaip įveikti savižudybės krizę, pats žmogus priima sprendimus apie tai, kaip jis toliau tvarkysis su mintimis apie savižudybę, kas jam suteiks palaikymo, koks bus jo atokvėpis krizės metu, kur kreipsis tolimesnės pagalbos.

„Gavę asmens sutikimą, taip pat galime kalbėti su jo artimaisiais. Tokiu būdu siekiame, kad į savižudybės krizės įveiką įsijungtų ir žmogaus artimiausias socialinis ratas, kad šeimos nariai žinotų, kaip padėti ir palaikyti. Svarbu, kad išvykęs iš ligoninės, žmogus neliktų vienas. Tad greta artimųjų palaikymo visuomet pasiūlome ir, jei žmogus sutinka, užregistruojame jį tęstinei psichologinei pagalbai psichikos sveikatos centre“, – pasakojo I. Vaskelienė

Pacientai įvertina palankiai

Nors Lietuvoje, o ir visame pasaulyje,  vis dar gajūs  mitai apie psichiatrijos ligonines, pacientų apklausos sufleruoja, kad daugelis jų jau prasilenkia su realybe. Štai Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pacientų apklausa rodo, kad 2019-2020 m. suteiktomis paslaugomis jie buvo patenkinti: teigiamai vertintas priėmimas, bendravimas, įtraukimas į gydymą, saugumas ir maitinimas.

„Vienas iš mūsų dabartinių šūkių  yra „Arčiau paciento“.  Tai reiškia, kad sistemingai siekiame atlaisvinti personalo laiko, kad kuo daugiau jo būtų skiriama tiesiogiai pacientui.  Be abejo, remiantis naujausiomis praktikomis, vyksta ir nuolatiniai mokymai, kaip tai padaryti: kaip pacientą priimti, aptarnauti, įtraukti į gydymo procesą. Bendra situacija gerėja ir tai atsispindi pacientų vertinimuose“, – sakė ligoninės vadovas prof. dr. Arūnas Germanavičius.

Ką dar galime padaryti?

Kol kas sunku tiksliai vertinti, kiek pandemija paveiks lietuvių psichikos sveikatą,  tačiau poveikis neabejotinai bus.  A. Germanavičiaus teigimu, pasekmėms reikia ruoštis jau dabar.

„Didelė problema, kad psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vis dar apipintos mitais, egzistuoja stigma. Įvertinę tai bei tikimybę, kad pandemija išprovokuos daugiau pirmųjų psichozės epizodų ar suicido bandymų, nusprendėme ligoninėje kurti naują skyrių, kuris bus tarsi tarpinė grandis tarp ambulatorinės pagalbos ir psichiatrijos ligoninės. Tikimės, kad tai padrąsins kreiptis pagalbos tuos, kurie psichikos sutrikimą patiria pirmą kartą“,  – sakė A. Germanavičius.

Nors populiari nuomonė, kad psichikos sutrikimų gydymas turėtų kuo rečiau vykti ligoninėse, atvejų tyrimai rodo, kad hospitalizacija sukuria daugiau naudų negu trūkumų: po jos mažėja paciento atkryčio tikimybė, taip pat yra galimybė greičiau suteikti kompleksinę įvairių specialistų pagalbą.

„Žinoma, yra labai gerai, kai psichikos sveikatos sunkumų patiriantis žmogus gali gauti pagalbą savo aplinkoje, bendruomenėje, kuo mažiau „iškrisdamas“ iš įprasto gyvenimo. Deja, Lietuvoje tokia pagalba kol kas išplėtota nepakankamai. Visgi, išeitis būtų ne vengti gydymosi psichiatrijos ligoninėje ar jo iš viso  atsisakyti, o kurti aplinką, kuri būtų draugiška pacientams: pradedant malonia aplinka ligoninėje, baigiant mūsų pačių tolerancija ir supratimu šeimoje, darbovietėje ar gatvėje “, – teigė A. Germanavičius.


Šaltinis: Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė