ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:05:15 3:19

Skaitmeninimas pramonėje – vis dar lėtas: kviečia šalies įmones dalintis iššūkiais mainais į sprendimus

Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akceleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ekspertai kviečia įmones dalytis kylančiais iššūkiais mainais į galimybę sulaukti inovatyvių sprendimų.

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė pastebi, kad nors pramonės skaitmeninimo klausimu atsiliekame nuo Europos lyderių, situacija po truputį keičiasi, o prie to prisidėjo Covid-19 pandemija: „Pasaulinė pandemija tapo iššūkiu verslui, tačiau vienas iš teigiamų jos padarinių – paspartinti skaitmeninimosi procesai įmonėse. Karantinas bei ribojimai privertė bendroves, ypač tas, kurios iki tol neturėjo el. prekybos kanalų, persiorientuoti, investuoti į technologijas bei inovatyvius sprendimus. Ir tai verslai turėjo daryti greitai, jei norėjo veiklą vystyti nenutrūkstamai bei aktyviai vykdyti pardavimus.“

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, el. prekyba ir skaitmeninimasis leido pramonės įmonėms praktiškai ir lengvai pasiekti galutinį vartotoją.

„Pirmą kartą pramonė pati tiesiogiai, realizuodama produktus, suprato, kad fiziniai pardavimo taškai nėra tokie aktualūs: jie gali būti geri prekių atsiėmimo punktai, bet nėra tokie naudingi prekybos kanalai. Žvelgdamas į pramonės perspektyvas, manau, kad ilguoju periodu šio sektoriaus įmonių ateitis yra tiesioginiai B2C (verslas-vartotojui) pardavimai. Norėdamos, kad prekės pirkėjui neišbrangtų ir liktų paklausios bei gebėtų konkuruoti savo kaina, daugelis pramonės įmonių, gaminančių galutiniam vartotojui skirtas prekes, eina į tiesioginį kontaktą su savo galutiniais pirkėjais. Tai daroma pasitelkiant būtent skaitmeninimą, paieškos sistemas ir kt. Taip, neįtraukiant tarpininkų, sutaupomos vartotojo lėšos, o drauge su vartotoju laimi ir gamintojas“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Nors įsitikinti procesų skaitmenizavimo nauda galimybę turėjo ne vienas verslas, nemaža dalis šalies pramonės įmonių naudojasi senomis technologijomis. „Didelė dalis sektoriaus įmonių vis dar dirba su įrenginiais, kurie yra gana seni, trūksta procesų skaitmeninimo ir integravimo į bendras sistemas, visų gamybos procesų duomenų valdymo. Neseniai įmonių inovacijų auditus atliekantys auditoriai vienoje bendrovėje rado iki šiol popieriniu būdu tvarkomą įmonės buhalteriją. Bendrovė tam neturėjo jokios programinės programos“, – pasakojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Gintas Kimtys.

Pokyčius apsunkina ne tik finansai

Pasak specialistų, pramonės skaitmenizavimosi lygis, pirmiausia, labiausiai priklauso nuo verslo galimybių, todėl trūkstami finansiniai resursai ir kompetentingų specialistų trūkumas stabdo pažangą.

„Jeigu įmonė generuoja didesnį pelną ir apyvartą, joje dirba tikrai kompetentingi žmonės, puikiai suprantantys, jog didesnis skaitmeninimosi lygis reiškia didesnį darbo našumą ir bendrovės efektyvumą, tai atitinkamai atsiranda noras investuoti į skaitmeninimo įrenginius, priemones, daviklius, programinę įrangą, robotizuotas technologijas.

Tačiau net ir didelėje gamybinėje įmonėje, jei ji nuolat balansuoja ties išlikimo riba, galima rasti tokių technologijų, kokių daugelyje kitų verslų nesutiksime jau nuo 2000 metų“, – atkreipia dėmesį G. Kimtys ir priduria, kad ryžtui keistis svarbų vaidmenį vaidina ir verslo branda ar vadovų požiūris.

V. Janulevičiaus teigimu, pažangą stabdo ir konkrečių skaitmeninių sprendimų diegėjų, išmanančių skirtingų pramonės šakų problematiką, trūkumas: „Mums trūksta įmonių-tarpininkių, kurios padėtų paspartinti skaitmenizavimosi, automatizavimosi procesus, įgyvendinti juos greitai skirtingose pramonės šakose. Kiekviena įmonė turėtų turėti galimybę surasti geriausią atitinkamos pramonės srities sprendimų diegėją, kuris specializuojasi tokiuose sprendimuose ir gali pasiūlyti geriausią kainos bei kokybės santykį, greičiausią įdiegimą.“

Tai padėtų pramonės įmonėms ir diegėjams susikalbėti lengviau, o procesai vyktų greičiau ir paprasčiau. Vis tik, V. Janulevičius pažymi, kad tokia problema ir poreikis egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.

Nespėjome vieno, tuoj reikės daugiau

Nors apie Pramonės 4.0 principų taikymą kalbama apie dešimtmetį, specialistai pastebi, kad nespėjus įtvirtinti pastarųjų skaitmeninimosi principų, pramonės įmonėms gali tekti į transformaciją įtraukti ir naujas taisykles.

„Visame Europos žalinimo kontekste pramonės transformacijos vaidmuo neapsiribos tik didesniu produktyvumo ar pelno siekiu – pereinama prie tikslo auginti teigiamą sektoriaus indėlį į visuomenę. Neseniai Europos Komisijos paskelbtas strateginis dokumentas apie naująją – Pramonės 5.0 – revoliuciją akcentuoja inovacijų ir mokslinių tyrimų pasitelkimą, siekiant pereiti prie tvarios ir atsparios Europos pramonės. Transformacijos centre – darbuotojų gerovė, tačiau ne mažesnis dėmesys skiriamas ir gamtos išteklių tausojimui“, – teigia L. Kaušpadienė ir pažymi, kad pramonės įmonės, siekiančios išlikti konkurencingomis ir ateityje, turės atliepti ne tik skaitmeninimo poreikį, bet ir diegti tvarumo bei socialinės atsakomybės principus.

Siūlo verslui padėti spręsti iššūkius

Šių metų kovo 26–28 dienomis Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra organizuoja hakatoną „Hack4Industry 5.0“, kurio metu verslo, mokslo, skaitmeninių technologijų dalyviai ir ekspertai sieks palengvinti šalies pramonės skaitmeninimosi kelią pasiūlydami efektyvių sprendimų.

Sektoriaus įmonės kviečiamos pasidalinti iššūkiais ir sunkumais, kylančiais skaitmenizuojant verslą. Būtent tai leis renginio dalyviams pasiūlyti sprendimus tikroms ir aktualioms šalies pramonės problemoms įveikti.

Lietuvoje vyksiantis „Hack4Industry 5.0“ – tarptautiniu mastu organizuojamo hakatono, skirto akceleruoti Šiaurės Europos šalių pramonės skaitmeninę transformaciją, dalis.


Šaltinis: MITA