ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:05:13 12:33

Svarbiausių šios Vyriausybės darbų dešimtukas švietimo, mokslo ir sporto srityje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia svarbiausių pastarųjų metų darbų dešimtuką. Iš viso ministerija įgyvendino daugiau kaip 100 septynioliktosios Vyriausybės plane numatytų priemonių – daugiausiai iš visų ministerijų.

  1. Padidinti mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėjo vidutiniškai 10 proc. Žymiai augo darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygino su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

17-oji Vyriausybė pertvarkė mokytojų darbo apmokėjimo sistemą: vietoje valandinio darbo užmokesčio pereita prie daugiau stabilumo suteikiančio etato. Įvedant etatinį, papildomai mokytojų atlyginimams skirta beveik 100 mln. Eur.

Vidutiniškai nuo 2016 m. iki 2020 m. mokytojų atlyginimas paaugo maždaug 58 proc., arba 380 Eur į rankas: nuo 650 Eur 2016 m. III ketv. iki 1030 Eur 2020 m. III ketv.

2020 m. III ketvirčio duomenis, lyginant su 2016 m. III ketvirčiu, aukštojo mokslo veiklos darbuotojų atlyginimai neto augo 69 proc. – nuo 699 Eur iki 1 181 Eur, o mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos darbuotojų atlyginimai neto augo 76 proc. – nuo 630 Eur iki 1 111 Eur.

  1. Parengti atnaujintų ugdymo programų projektai.

Švietimo bendruomenėje iš esmės sutarus dėl esminių ugdymo atnaujinimo principų ir patvirtinus Bendrųjų programų atnaujinimo gaires, atliekami ugdymo turinio atnaujinimo darbai, į kuriuos įsitraukė daugiau kaip 120 mokslininkų, tyrėjų ir mokytojų praktikų. Atnaujinant programas laikomasi į kompetencijas orientuoto ugdymo krypties, kai ne tik suteikiama žinių, bet ugdomos mokinio socialinės ir emocinės, pažinimo, kūrybiškumo, pilietinės, kultūrinės, komunikavimo kompetencijos.

Esminiai atnaujintų ugdymo programų tikslai – stiprinti vaiko savybių ir vertybių ugdymą, atskleidžiant jo kūrybiškumą ir talentą, bei sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų suteikiant tvirtus ir tvarius žinių pagrindus.

Parengti ir viešai diskusijai pateikti pirmieji atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų projektai. Numatoma, kad 2021–2022 mokslo metais atnaujinamų bendrųjų programų projektai bus išbandomi mokyklose.

3. Mokyklos aprūpintos STEAM mokslų įranga, informacinių technologijų priemonėmis.

Keli šimtai mokyklų, kuriose mokosi 1-8 klasių mokiniai, gavo gamtos ir technologijų mokslų priemonių, gamtos mokslams reikiamos laboratorinės įrangos. Prireikus organizuoti nuotolinį mokymą, mokykloms nupirkta 35 tūkst. nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių, dar 2,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių skirta mokytojų reikmėms. Sukurta elektroninių mokymo išteklių bazė, surengta dešimtys kvalifikacijos tobulinimo renginių, konsultacijų.

Taip pat pradėtas rengti švietimo skaitmeninimo veiksmų planas, kuriame bus numatytos ilgalaikės priemonės dėl mokyklų kompiuterizavimo lygio palaikymo, skaitmeninio mokymo(si) turinio prieigos užtikrinimo, mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo.

Kad mokyklos toliau galėtų operatyviai ir pagal savo poreikius apsirūpinti informacinių technologijų priemonėmis bei ugdymo turiniu, iš DNR plano lėšų mokykloms skirta 14 mln. eurų skaitmeniniam turiniui, kompiuterinei įrangai įsigyti, pedagogų skaitmeninei kompetencijai stiprinti – tai 8 kartus daugiau, negu būdavo skiriama mokyklų informacinių technologijų reikmėms iki šiol. Šiuos pinigus mokyklos gali naudoti 2020-2021 m.

4. Įtvirtintas įtraukties principas švietime.

2020 m. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus: specialiųjų poreikių vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą. Tai panaikina iki tol galiojusias teisines diskriminacines nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatyta, kad klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, dirbs du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais. Įteisinta ir mokinio padėjėjo pareigybė. Naujos Švietimo įstatymo nuostatos bus įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

5. Sukurtas „kokybės krepšelis“.

Tai tikslinė valstybės dotacija, skiriama mokykloms mokinių pasiekimams pagerinti. Kokybės krepšelio tikslas – sumažinti mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidinti mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių, mažinti skirtumus tarp mokyklų. 2019-2020 mokslo metais buvo skirta 180 „kokybės krepšelių” veiklą tobulinančių mokyklų iniciatyvoms finansuoti. Gaunančioms kokybės krepšelį mokykloms buvo sudarytas dvejų metų mokyklų veiklos tobulinimo planas, kuriame numatyta, ką ir kaip tobulinti. Daugiausia dėmesio skiriama 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms ir kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai modernizuoti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, taip pat mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir kt.

  1. Sukurtas Kultūros pasas.

Tai nauja priemonė mokiniams kultūros pažinimo įpročiams ugdyti, jų kultūros patirčiai plėsti. Mokiniai už skiriamas Kultūros paso lėšas gali lankytis meno galerijose, muziejuose, teatruose ir pan. Kasmet vienam mokiniui skiriama 15 eurų. Kultūros pasą iniciavo ir palaiko Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kultūros pasas – viena iš galimybių vaikams išskleisti individualius gebėjimus per neformalųjį ugdymą. Prie to žymiai prisideda ir Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, kurio finansuojamose veiklose dalyvauja 65 proc. mokinių.

  1. Didinamas mokytojų specialybės patrauklumas.

Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir įsiklausant į jų siūlymus įvyko pokyčių gerinant pedagogų darbo sąlygas, sudarant jiems galimybes įgyti naujų kvalifikacijų, kad galėtų mokyti ne vieno, o dviejų ar daugiau dalykų. Siekiant išugdyti ir į mokyklas pritraukti jaunų specialistų, nuo šių mokslo metų pedagoginių studijų studentams skirtos didesnės tikslinės stipendijos – 300 Eur/mėn.

Stengiantis pritraukti ir išlaikyti mokyklų vadovus, pakoreguota atrankos ir vertinimo sistema. Mokyklų vadovų konkursai surengiami per trumpesnį laiką, mažėja biurokratinė vadovų našta, o savivaldybės ne tik mokytojams, bet ir mokyklų vadovams galės teikti materialinę paramą, pavyzdžiui, kompensuoti kelionę į darbą, aprūpinti būstu. Kuriama vadovų mentorystės programa, plečiamas švietimo įstaigų vadovų rezervas.

8. Pertvarkomos profesinio mokymo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos.

Reorganizuota 11 profesinių mokymo įstaigų, ES lėšomis atnaujinama 23 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūra, renovuojamos praktinio mokymo dirbtuvės ir bendrabučiai. Pertvarkant ir atnaujinant mokyklas siekiama sudaryti kuo lankstesnes sąlygas tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems įgyti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių. Šiais mokslo metais pirmą kartą mokytis atskirų profesinio mokymo programų modulių pakviesti ir bendrojo ugdymo 9-12 kl. mokiniai. Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje.

2019 m. pradėtas mokslo ir studijų institucijų optimizavimas. Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio ir Vytauto Didžiojo universitetai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu. Nuo 2021 m. prie Vilniaus universiteto prijungtas Šiaulių universitetas taps VU Šiaulių akademija, kuri bus stiprinama kaip pedagogų rengimo centras. Telkiant socialinių mokslų potencialą 3 mokslo institutai – Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuvos teisės institutas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas – jungiami į Lietuvos socialinių mokslų centrą.

  1. Padidintas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo prieinamumas ir stipendijos.

Nemokamo bakalauro studijų modeliui įgyvendinti 2020 m. papildomai skirta 4 mln. Eur. Palyginti su 2019 m., valstybės finansuojamų bakalauro studentų skaičius padidėjo 19 proc.: iš viso studijuoti valstybės lėšomis priimta 13,5 tūkst. studentų, arba 2,1 tūkst. studentų daugiau. Universitetuose studentų skaičius padidėjo 31 proc., kolegijose išliko beveik toks pat.

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis užtikrinta, kad socialines stipendijas gautų visų studijų pakopų studentai, kurie atitinka būtinąsias įstatyme nustatytas sąlyga. 2020 m. nustatytas dvigubai didesnis nei buvo iki tol socialinės stipendijos dydis – 253,50 Eur / mėn.

Profesiniame mokyme nuo šių mokslo metų įsteigtos mokymosi ir socialinės stipendijos, kurias gali gauti ne tik profesinių mokyklų mokiniai, bet ir I-IV klasių gimnazistai, šalia mokslų gimnazijoje pasirinkę atskirus profesinio mokymo modulius. Už mokymosi pažangą ir pasiekimus skiriama mokymosi stipendija gali siekti iki 117 Eur / mėn., socialinė stipendija siekia 117 eurų Eur / mėn.  Iki šiol profesinių mokyklų mokiniai galėjo gauti nuo 10,53 iki 29,64 Eur / mėn.  siekiančias stipendijas.

Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 88 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395 iki 741 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 858 Eur.

  1. Įkurtas Sporto rėmimo fondas. Fizinį aktyvumą skatinančių projektų rėmimas gan ilgai nebuvo nuoseklus. Pakeitus Sporto įstatymą, nuo 2019 m. valstybės biudžeto lėšos, skirtos Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą skatinantiems sporto projektams, pradėtos skirstyti per SRF. Fondą administruoja ŠMSM pavaldus Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.

Į SRF lėšas, kurias sudaro lėšos iš faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, gali pretenduoti visi juridiniai asmenys, siūlantys sporto ir fizinio aktyvumo veiklas. Kad skirtingo pobūdžio projektų rengėjai nekonkuruotų tarpusavyje, SRF lėšos paskirstytos į penkias veiklos sritis, kurioms skiriamų lėšų proporcijas bei projektų finansavimo tvarką nustato šalies Vyriausybė. Sukurta elektroninė projekto paraiškų pateikimo sistema, paraiškas vertina nepriklausomi ekspertai. Griežtai apibrėžta, tiksliais kriterijais ir taisyklėmis nustatyta SRF lėšų skirstymo programa leidžia užtikrinti skaidresnį procesą.

2019 m. SRF paskirstė 13,2 mln. Eur 362 projektams, 2020 m. – beveik 17 mln. Eur 368      projektams. Preliminari Fondo suma ateinančiais metais – 21 mln. Eur.


Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija