ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2023:09:29 2:17

Atskleidė orlaivių paruošimo skrydžiui ypatumus: daugiausia iššūkių – šaltuoju sezonu

Lėktuvai skraido visais metų laikais – tiek spaudžiant šaltukui, tiek saulės kaitroje. Tiesa, orlaivių paruošimas skrydžiams skirtingu metų laiku taip pat nėra vienodas. Pasak antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės atstovo Pauliaus Sakalausko, paruošti lėktuvą ilgiau trunka žiemą nei vasarą, nes reikalingos nuledinimo ir kitos sistemų sušildymo procedūros.

 

Žiemą daugiau pasiruošimo ir procedūrų

 

Nors žiemą skrydžių skaičius yra mažesnis nei vasarą, darbas šaltuoju metų laiku yra žymiai sudėtingesnis. Kaip pasakoja Kauno padalinio orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus vadovas P. Sakalauskas, daugiausia laiko ir pastangų užima lėktuvo šildymas. Tai yra daroma specialios įrangos pagalba. Šis etapas yra ypač svarbus, nes įvairios sistemos, užpildytos vandeniu, gali neveikti, o elektrinė orlaivio dalis – sutrikti ir būti nepavaldi pilotams. Užšąlus sistemoms, kartais gali net prisireikti ieškoti kito lėktuvo numatomam skrydžiui tęsti.

 

„Pirmiausias darbas esant labai žemai oro temperatūrai – sušildyti lėktuvą, kad atėjus įgulai, galiausiai keleiviams – visiems būtų pakankamai šilta. Sušildyti lėktuvą svarbu ir dėl sklandaus jo paties ir dėl vandens pagrindu esančių sistemų veikimo. Pavyzdžiui, tualeto ir vandens sistemos privalo būti ištuštintos iškart po paskutinio lėktuvo atvykimo, kadangi jos gali ne tik užšalti, bet ir būti sugadintos – sistemoje paliktas vanduo užšąla ir plečiasi, todėl gali įtrūkti talpos arba vamzdynai“, – galimas pasekmes nurodo antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ atstovas P. Sakalauskas.

 

Jei lėktuvas žiemos sezonu bus trumpam nenaudojamas, iki sekančio skrydžio jo variklis ir jutikliai yra uždengiami specialiais dangalais, kad jo mentelės neprisnigtų ir neapšaltų, į jas nepatektų kiti pašaliniai daiktai.

 

„Prieš pirmą dienos skrydį lėktuvas yra ilgiau šildomas ir ruošiamas nei prieš kitus tos dienos skrydžius. Pavyzdžiui, vandens ir tualeto sistemos yra užpildomos likus 1 valandai iki išvykimo. Taip pat, kad sušiltų varikliai, iš anksto turi būti paleidžiama visa naudojama įranga“, – pasakoja jis.

 

Nuledinimas – svarbiausia procedūra

 

Pats svarbiausias dalykas šaltojo sezono metu yra nuledinimas. Šiai procedūrai yra naudojamos specialios mašinos, purškiančios skystį, kuris padeda pašalinti visą susidariusį sniegą ir ledą, todėl orlaivis ribotą laiką yra apsaugomas nuo pakartotino apledėjimo.

 

„Naudojame du skysčio tipus. Pirmasis skirtas ledo ir sniego šalinimui su minimalia apsauga nuo pakartotino apšalimo, o antrasis pilamas tik ant jau visiškai švaraus lėktuvo paviršiaus – suteikia ilgesnę apsaugą nuo pakartotino apšalimo“, – aiškina P. Sakalauskas ir priduria, kad naudoti skystį tinka ne visur, pavyzdžiui, sniegas ir ledas ant variklio mentelių, važiuoklės dalių bei jutiklių yra šalinami karšto oro pagalba.

 

Nuledinimas, priklausomai nuo oro sąlygų ir naudojamos įrangos, gali užtrukti nuo kelių minučių iki valandos, o skysčio sunaudojama nuo keliasdešimties litrų iki 4-5 tonų. Nuledinimo procedūra gali būti atliekama prieš pasirodant įgulai ir keleiviams arba po to, kai lėktuvas yra pilnai pakrautas ir uždarytas.

 

Vasarą didesnis skrydžių srautas

 

Pasiruošimo darbai vasarą ir žiemą skiriasi. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku nebereikia šildyti sistemų, aptarnavimo įrangos ar nuledinti lėktuvo. Tačiau vasarą sistemos lygiai taip pat yra tuštinamos iškart po paskutinio atvykimo ir pildomos prieš pirmą išvykimą – tai būtina, kad sistemoje nesiveistų bakterijos.

 

Nors žiemą įrangos priežiūra yra sunkesnė nei vasarą, P. Sakalausko teigimu, šiltuoju metų laiku dėl intensyvesnio skrydžių tvarkaraščio taip pat susiduriama su iššūkiais. Pavyzdžiui, dėl labiau užimtos oro erdvės dažniau pasitaiko slotų.

 

„Taip vadinamos situacijos, kai lėktuvams neleidžiama tam tikrą laiko tarpą kilti iš oro uosto, nes oro erdvėje yra daugiau lėktuvų nei gali susitvarkyti skrydžių kontrolieriai. Tokia padėtis daugiausia kelia nepatogumų ir streso keleiviams. Mat dėl slotų galimi vėlavimai iki 2-3 valandų“, – aiškina jis.

 

Kita vertus, pasak orlaivių antžeminio aptarnavimo skyriaus vadovo, visos būtinosios procedūros yra identiškos visais metų laikais. Pavyzdžiui, niekuo nesiskiria tokios procedūros kaip lėktuvo apžiūra prieš atvykimą, bagažo pakrovimas ir priežiūra, dokumentų pildymas, patikra prieš išvykimą ir kt.

 

Avialinijos laikosi skirtingos tvarkos

 

Normaliomis oro sąlygomis, tokios kokios jos būna vėlyvą pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį, lėktuvas įprasta tvarka skrydžiui yra parengiamas per 1 valandą. Per šį laiką darbuotojai operatyviai atlieka daug veiksmų: paruošiamos vandens ir tualeto sistemos, pastatoma aptarnavimui reikalinga įranga, patikrinamas lėktuvas, pradedamas pilti kuras ir kt.

 

„Tai įprastos procedūros, kurias atlieka visos avialinijos. Tiesa jų trukmė gali nežymiai skirtis priklausomai nuo avialinijų ir orlaivių dydžio. Lėktuvo apsukimo procesas, pagal skirtingas aviakompanijas, gali trukti nuo 25 iki 50 minučių”, – pažymi P. Sakalauskas ir priduria, kad į oro uostą rekomenduoja keleiviams atvykti likus bent 2 valandoms iki skrydžio.