ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2023:02:07 10:37

Registrų centras: Lietuvoje NT vertė padidėjo 23 proc. iki 166 mlrd. eurų

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (statiniai ir žemės sklypai) vertas apie 166 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, visos šalies nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių suma padidėjo 23 procentais. Tokius duomenis skelbia masinį visos šalies NT atlikęs pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojas Registrų centras.

Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė yra apie 130 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metų duomenimis, statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčių padidėjo 26 procentais. Didžiausias verčių augimas buvo butų rinkoje, o vidutinis pokytis siekia 30 proc. Gyvenamųjų namų vidutinė rinkos vertė per metus pakilo apie 25 proc., komercinio turto – 15-20 procentų.

„Nors gyvename sudėtingame geopolitiniame ir ekonominiame fone, pastaruoju metu stebime NT rinkos sulėtėjimą, praeitų metų NT masinio vertinimo rezultatai pasižymėjo NT kainų augimu. Butų vidutinės rinkos vertės, priklausomai nuo segmento, didėjo visoje šalyje. Butai labiausiai brango Vilniuje ir Kaune – apie 30 proc. Tokį butų brangimą lėmė didelė infliacija, statybinių medžiagų kainų augimas, leidimų statyboms ribojimas, išaugęs imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos skaičius ir kt., paskatinęs būsto paklausos augimą“, – kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Butai taip pat brango Palangoje, Panevėžyje, Vilniaus rajone, Druskininkuose, Anykščiuose ir Alytuje – apie 25 proc. Mažiausias verčių padidėjimas – 15 proc. Kalvarijos, Zarasų ir Biržų savivaldybėse, apie 10 proc. – Pagėgių, Tauragės, Skuodo rajonuose.

Gyvenamųjų namų vidutinės rinkos vertės savivaldybėse vidutiniškai per metus augo apie 20 proc., didžiausias teigiamas pokytis fiksuotas Vilniaus ir Kauno apskrityse – 25 proc., taip pat pajūrio regione. Kitų paskirčių statinių vertės šalyje vidutiniškai per metus, priklausomai nuo regiono, didėjo apie 20 procentų.

Augo ir Lietuvos žemės sklypų vertė – šiuo metu ji yra apie 36 mlrd. eurų, o vidutinės rinkos vertės pokytis, palyginti su 2022 metais, yra 12 procentų.

Anot L. Kanišauskienės, šalies žemės sklypų vidutinių rinkos verčių metinis pokytis pagal žemės paskirtis buvo panašus: žemės ūkio paskirties pokytis 11 proc., kitų paskirčių apie 12 proc.

„Gyvenamųjų teritorijų žemės vertė, dėl ribotos pasiūlos, daugiausiai per metus išaugo didmiesčiuose ir pajūryje – iki 20 procentų. Komercinės ir sandėliavimo paskirties žemės vertė didėjo – iki 15-20 proc. ten, kur aktyviai plėtojami verslo, pramonės ir logistikos sektoriai, pavyzdžiui, Panevėžio rajone, Klaipėdoje ar Utenoje, taip pat didmiesčių priemiesčiuose“, – kalba L. Kanišauskienė.

Iš viso Registrų centras įvertino daugiau kaip 6,8 mln. statinių ir žemės sklypų.

Kaip atliekamas masinis vertinimas?

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, pasinaudojant Registrų centro duomenų bazėse sukauptais duomenimis, įvertinama panašių NT objektų grupė ir nustatoma jų vidutinė rinkos vertė, pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis.

Konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo-pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs (kaip pvz. būsto apdaila), bet ir subjektyvūs kriterijai.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, įregistruoti kadastro duomenys ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.

NT vidutinės rinkos vertės – ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.

Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis.

Šalies nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinės rinkos vertės pokyčiai pastebimi nuo 2018 metų pradžios, kai vidutinės rinkos vertė siekė 93 mlrd. eurų, 2019-ųjų sausį ji siekė 100 mlrd. eurų, 2020-ųjų sausį – 110 mlrd. eurų, 2021-ųjų sausį – 118 mlrd. eurų, o praeitais metais – 135 mlrd. eurų.

 


Šaltinis: Registrų centras