ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2023:02:07 10:52

Nustačius žmogaus papilomos virusą ar išgydžius jo sukeltus pokyčius užbėgsime už akių gimdos kaklelio vėžiui

„Gal kokį kartą mano ginekologė ir siūlė išsitirti dėl ŽPV, paėmė tepinėlį, bet tai buvo seniai. Daugiau nepamenu, kad apie tai būtume šnekėję”, – sako dėl nustatyto išplitusio gimdos kaklelio vėžio susikrimtusi nejauno amžiaus pacientė. O kai kuriose ES šalyse nuosekliai vykdant atrankinę patikros programą pakankamai sėkmingai kovojama su gimdos kaklelio vėžiu – Suomijoje ši grėsmingas susirgimas įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą. Pasitinkant gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitę gydytoja Rūta Čiurlienė ragina – laiku aptikus ikivėžinius pakitimus laimėsite gyvenimą.

Anot Nacionalinio vėžio instituto Onkoginekologijos skyriaus vedėjos gydytojos akušerės ginekologės Rūtos Čiurlienės, svarbiausia nustatyti ikivėžinius pakitimus arba gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti anksti. „Raginu 25-60 m. moteris aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje – nuo užsikrėtimo ŽPV iki vėžio atsiradimo vyksta ilgas procesas, liga neišsivysto greit“, – sako gydytoja onkoginekologė.

Žmogaus papilomos virusas gali tapti vėžio priežastimi

„Žmogaus papilomos virusai (ŽPV) yra didelė ir įvairiapusė apvalkalo neturinčių DNR virusų grupė, kurie infekuoja ir replikuojasi odos ar gleivinės epitelinėse ląstelėse. Yra identifikuotų daugiau nei 220 ŽPV tipų, o 15 iš jų priskiriami aukštos onkologinės rizikos ŽPV grupei. Jie gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, išangės, varpos ar burnaryklės vėžinius susirgimus,“ – sako NVI jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Grubliauskaitė.

Pasak mokslininkės, tyrimai rodo, kad įprastai organizmo imuninė sistema geba išnaikinti ŽPV infekciją per kelis mėnesius ar metus nuo užsikrėtimo, tačiau kartais infekcijos nėra sėkmingai sukontroliuojamos ir aukštos rizikos ŽPV virusai užsilieka organizme daugybę metų sukeldami epitelinių ląstelių pokyčius, kurie gali sukelti vėžį. „Moterims su normalia imunine sistema gali prireikti nuo 15 iki 20 metų, kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, o moterims su kompromituota imunine sistema, pvz. sergant ŽIV, prireiktų 5-10 metų. Retais atvejais vėžys išsivysto per kelis metus, tad profilaktinė patikra gali užkirsti kelią vėžio išsivystymui“, – teigia M. Grubliauskaitė.

ŽVP infekcija lengvai plinta tarp partnerių lytinių santykių metu. Į gimdos kaklelį patekęs virusas jame praleidžia visą savo gyvenimo ciklą. „Gimdos kaklelyje epitelio pamatinio sluoksnio ląstelės keičiasi į paviršinio sluoksnio epitelines ląsteles, keičia jų genomą integruodamasis ir sukelia pakitimus. Vyrai neturi tokios palankios vietos ŽPV virusui daugintis lytinėje sistemoje, jie yra viruso platintojai. Panaši į gimdos kaklelio yra gerklų gleivinė, todėl ŽPV virusas burnarykėje dažniau nustatomas vyrams“, – aiškina M. Grubliauskaitė.

Nobelio premija už onkogeninio viruso atradimą

„2008 metais dr. Haraldas zur Hausenas buvo apdovanotas Nobelio premija už žmogaus papilomos viruso, kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo, identifikavimą. „Mokslininkas tyrimų metu norėjo įrodyti, kad jeigu navikinės ląstelės atsirado dėl onkogeninio viruso, šio viruso DNR turėtų būti randama ląstelės genome. Daugiau nei dešimt metų mokslininkas ieškojo skirtingų ŽPV tipų, kas buvo nelengva, žinant, jog tik maža dalis virusinės DNR integruojasi į šeiminko ląstelės genomą.

Tačiau 1983–1984 metais jam pavyko ne tik atrasti, bet ir iš gimdos kaklelio vėžio biopsijų klonuoti ŽPV 16 ir 18 tipų DNR. Jie yra kancerogeniškiausi ŽPV tipai, sukeliantys iki 75% visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. 2006 metais dėka šio atradimo buvo patvirtinta pirmoji vakcina prieš šiuos du ŽPV tipus“, – pasakoja M. Grubliauskaitė.

Švedijoje vykdytas 11-os metų trukmės klinikinis tyrimas parodė, kad mergaičių vakcinacija nuo ŽPV ankstyvame amžiuje ar iki pirmųjų lytinių santykių sumažina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo tikimybę 90%. „Tai ne vienintelis sėkmingos vakcinacijos pavyzdys – Australijoje dėl 2007 metais pradėtos universalios vakcinacijos programos, kai skiepijamos ne tik mergaitės, bet ir berniukai, 92% sumažėjo ŽVP tipų, kurie sukelia iki 75% gimdos kaklelio vėžio atvejų šalyje. Skiepijant abi lytis apsaugomi ne tik nevakcinuoti asmenys, bet ir prisidedama kuriant bandos imunitetą prieš ŽPV infekciją”, – sako mokslininkė.

Patikros programa ir vakcinacija nuo ŽPV Lietuvoje

„Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, veikianti Lietuvoje nuo 2004 m., yra viena pažangiausių tokio tipo programų – jos tikslas yra aptikti ikivėžinius pakitimus ir juos išgydyti. Dalyvauti gimdos kaklelio prevencinėje programoje kviečiamos moterys nuo 25 iki 60 m. Šioje prevencinėje programoje atsirado pakitimų. Nuo 2022 m. vyresnėms, nei 35 m. moterims kas 5 metus imamas mėginys ir atliekamas labai jautrus aukštos rizikos ŽPV testas. Jei nustatoma, kad moteris užsikrėtusi ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas ir PAP testas. Nustačius ŽPV virusą, būtina kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą – specialistas įvertins tyrimo rezultatus, gimdos kaklelio būklę ir nustatys tolimesnį veiksmų planą. Tokioms moterims reikalinga dažnesnė patikra ir stebėjimas, tam, kad vėžio būtų galima išvengti arba jį pavyktų diagnozuoti anksti. Moterims iki 35 m., kaip ir amkstesnėje programoje, kas 3 metus atliekamas PAP testas,“– apie prevencinės programos pokyčius kalba R. Čiurlienė.

Kita gera prevencinė priemonė – profilaktinė vakcinacija nuo ŽPV. Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijamos 11 metų mergaitės, o nuo vasario 1 d. bus pradėta ir berniukų vakcinacija. Visiems vaikams bus sudaryta galimybė pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Dar viena naujiena – Lietuvoje nuo vasario 1 d. bus skiepijama devynvalente vakcina, kuri apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Skiriasi anksti diagnozuotos ir išplitusios ligos gydymas

Priklausomai nuo to, kokios stadijos gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas, skiriasi ir gydymas. Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojos akušerės ginekologės Margaritos Montrimaitės, kuo liga nustatoma anksčiau, tuo lengvesnis gydymas pacientės laukia.

„Ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžio atvejais pacientėms taikomas chirurginis gydymas. Gydymo apimtys parenkamos pagal ligos stadiją, naviko dydį, pacientės norą išsaugoti vaisingumą. Jei navikas matomas tik mikroskopu, galima atlikti tausojančias operacijas, kurios išsaugo vaisingumą: atliekama gimdos kaklelio konizacija, kai pašalinamas navikas ir dalis gimdos kaklelio audinių. Kitais atvejais rekomenduojama šalinti gimdą kartu su gimdos kakleliu. Esant didesniems navikams, taikomas sudėtingas chirurginis gydymas, kai šalinama ir gimda, ir gimdos kaklelis, aplinkiniai dubens audiniai, dubens limfmazgiai,“ – pasakoja gydytoja.

Esant didesniems nei 4 cm navikams arba jei vėžys išplitęs už gimdos kaklelio ribų, tačiau atokiųjų metastazių nėra, taikomas spindulinis gydymas, skiriama chemoterapija. „Moksliškai įrodyta, kad tokiu atveju atlikti operaciją nėra tikslinga – išlieka dielė rizika, kad navikas atsinaujins. Todėl po operacijos vis tiek reikėtų skirti ir spindulinį gydymą, ir chemoterapiją. Kai pacientei nustatomos atokiosios metastazės, šis gydymo metodas nebėra taikomas, skiriamas sisteminis priešvėžinis medikamentinis gydymas  – chemoterapija, neretai kartu su biologine terapija,“ – kaip gali skirtis šios ligos gydymas vardija M. Montrimaitė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kai gimdos kaklelio vėžys yra pažengęs, liga paveikia aplinkinius organus – šlapimo pūslę, šlapimtakius, tiesiąją žarną, tai lemia komplikacijas. „Atsiranda šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimų, inkstų funkcijos nepakankamumas, gausus kraujavimas iš minėtų organų, uždegimai, sepsis, fistulių formavimasis, kai iš makšties nevalingai teka šlapimas ar išmatos. Tada moterys susiduria su daugybe iššūkių, skaudžių netekimų, kaip vaisingumo praradimas, seksualinės funkcijos, psichologinės būklės pablogėjimas. Todėl labai svarbu gimdos kaklelio vėžį diagnozuoti kuo anksčiau,“ – reziumuoja M. Montrimaitė.

Statistiniai duomenys apie gimdos kaklelio vėžį

„Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. GLOBOCAN duomenimis, 2020 m. daugiau nei 604 tūkst. moterų pasaulyje susirgo šiuo vėžiu ir daugiau nei 341 tūkst. mirė nuo šios ligos. 85 proc. visų šio vėžio atvejų diagnozuojama besivystančiose šalyse.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų. Europos vėžio registrų tinklo duomenimis 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atv. 100000 gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 12,8 atv. 100000 gyventojų. Mažiausi sergamumo gimdos kalelio vėžiu rodikliai Europoje yra stebimi Suomijoje, Maltoje bei Austrijoje. Tuo tarpu Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp didžiausius sergamumo rodiklius turinčių šalių. Didesni sergamumo rodikliai stebimi tik Rumunijoje ir Estijoje. 2017 m. Lietuvoje buvo nustatyti 354 nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai. Pažymėtina, kad tik 29 proc. visų atvejų buvo nustatyti pirmos stadijos ir net 33 proc. atvejų liga nustatyta pažengusios 3 ar 4 stadijos.

Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje irgi yra vienas didžiausių Europoje – 9,1 mirtis 100000 gyventojų, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 4,0, o Suomijoje šis rodiklis tik 1,5 mirčių 100000 gyventojų. 2021 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 157 moterys ir tai yra mirtys, kurių galėtume išvengti, jei laiku pastebėtume audinių pakitimus gimdos kaklelyje dar iki to, kol jie tampa piktybiniais. Iš atliktų tyrimų yra žinoma, kad moterys dalyvavusios atrankinėje patikros programoje turi ženkliai mažesnę riziką numirti nuo šios onkologinės ligos palyginus su programoje nedalyvavusiomis.

Geriausias sėkmingos patikros programos poveikio sergamumo ir mirtingumo rodikliams pavyzdys – Suomija. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa šioje šalyje pradėta vykdyti dar 1963 metais ir sėkmingai ją vykdant gimdos kaklelio vėžio sergamumo rodikliai sumažėjo 80 proc., o gimdos kaklelio vėžys tapo reta onkologine liga Suomijoje. Šiuo metu, Suomijoje kas metai nustatoma vos 160 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir tik apie 50 moterų miršta nuo šios ligos.

Būtina paminėti ir tai, kad gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausiais onkologinis susirgimas jaunų, 15-54 metų amžiaus, moterų grupėje. Tad užkirsdami kelią ligai mes išsaugosime ir šių jaunų, darbingo amžiaus, turinčių mažų vaikų ar planuojančių jų susilaukti moterų sveikatą ir gyvybę“, – sako NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

 


Šaltinis: NVI