ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:12:05 11:35

Kaip pasitikrinti asmeninę infliaciją – mažesnė ar didesnė už vidutinę?

Asmeninė infliacija gali būti mažesnė. Kaip sužinoti, kas yra asmeninė infliacija, mažesnė ar didesnė ji už vidutinę šalyje ir kaip galima sumažinti savo išlaidas – primena Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras.

„Skirtingos grupės žmonių savo išlaidas paskirsto nevienodai, kiekvieno jų infliacija taip pat gali skirtis. Todėl primename apie Lietuvos banko ekonomistų sukurtą asmeninės infliacijos skaičiuoklę ir kviečiame gyventojus įvertinti: didesnius ar mažesnius kainų pokyčius jie patyrė. Naudojimasis šia skaičiuokle – puiki galimybė žmonėms pasitikrinti, kurios prekės ir paslaugos labiausiai prisidėjo prie jų asmeninės infliacijos“, – sako Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.

Infliacija – tai bendro kainų lygio padidėjimas per tam tikrą laikotarpį, o asmeninė infliacija parodo, kiek padidėjo konkretaus gyventojo perkamų prekių ir paslaugų kainų lygis.

Spalio mėn. metinė infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą, Lietuvoje sudarė 23,6 proc. Šis bendras rodiklis maskuoja reikšmingus atskirų prekių ir paslaugų grupių kainų pokyčių skirtumus. Daugiausia augo būsto, vandens, elektros ir dujų kainos – net 63,7, maisto ir nealkoholinių gėrimų – 33,7 proc. Mažiausiai didėjo ryšių paslaugų (2,8 %) bei aprangos ir  ir avalynės (4,9 %) kainos.

Kadangi skirtingos grupės žmonių savo išlaidas paskirsto nevienodai, kiekvieno jų infliacija skiriasi:

Kaip pasitikrinti asmeninę infliaciją – mažesnė ar didesnė už vidutinę?

Infografikas rodo, kad studentai, didesnę dalį savo išlaidų skiriantys ne taip sparčiai brangusiam švietimui bei aprangai ir avalynei, patyrė mažesnį kainų augimą. Šiek tiek mažesnę nei vidutinę infliaciją patyrė ir kvalifikuoti specialistai, didesnę dalį savo išlaidų skiriantys restoranams ir viešbučiams bei poilsio ir kultūros prekėms ir paslaugoms, kurios brango mažiau. O senjorai, kurių didžiausią išlaidų dalį sudaro sparčiai brangę energijos ištekliai ir maistas, patyrė didesnę už vidutinę infliaciją Lietuvoje.

„Svarbu skirti laiko peržiūrėti savo įpročius, planuojamus pirkinius, įvertinti jų būtinumą. Jei yra įmanoma, vertėtų sumažinti prekių ir paslaugų, kurios brangsta sparčiausiai vartojimą, pasinaudoti būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijomis, gerinti gyvenamosios vietos energetinį efektyvumą“, – sako V. Dičpinigaitienė.

Apie infliacijos skaičiuoklę:

Lietuvos banko ekonomistai specialią infliacijos skaičiuoklę sukūrė 2020 m. Ši skaičiuoklė leidžia kiekvienam Lietuvos gyventojui apskaičiuoti savo asmeninę infliaciją ir ją palyginti su vidutine infliacija šalyje.

Primename, kad Lietuvos banko asmeninės infliacijos skaičiuokle galima:

  • apskaičiuoti savo asmeninę infliaciją ir sužinoti, kodėl ji yra didesnė arba mažesnė nei vidutinė infliacija Lietuvoje;
  • sužinoti istorinius savo asmeninės, vidutinės Lietuvoje bei atskirų prekių ir paslaugų grupių infliacijos duomenis nuo pat 1993 m.;
  • palyginti savo vartojimo krepšelio sudėtį su vidutinio vieno Lietuvos gyventojo vartojimo krepšelio sudėtimi;
  • matyti, kurios prekių ir paslaugų grupės pastarąjį mėnesį labiausiai pabrango ir atpigo.

Asmeninę infliacijos skaičiuoklę rasite čia: https://www.lb.lt/lt/ospstats/calculator

 


Šaltinis: Lietuvos bankas