ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:12:05 10:49

Europos šalys priverstos gelbėti savo energetikos bendrovės – ar to prireiks ir Lietuvai?

Rusijos sukelta energetikos krizė Europoje ir kelissyk išaugusios dujų kainos reikšmingai paveikė ir energetikos bendroves Europoje – dėl jų patirtų milijoninių nuostolių kai kurių šalių Vyriausybės priverstos mesti finansinį gelbėjimosi ratą. Šiuo atžvilgiu Baltijos šalių energetikos bendrovės, dėl laiku pritraukto kapitalo per akcijų biržas, yra žymiai geresnėje padėtyje. Jos ne tik apsieina be Vyriausybių pagalbos, bet ir aktyviai investuoja į atsinaujinančios energetikos gamybos pajėgumų didinimą.

Milijardai eurų energetikos bendrovių gelbėjimui

Vasarą pasiektas dujų kainos pikas, kuomet gamtinių dujų ateities sandorių kainos pagal Nyderlandų kainų indeksą TTF perkopė 300 Eur/MWh ribą, pridarė milijoninių nuostolių Europos energetikos bendrovėms. Nors šiuo metu dujų kainos yra pakritusios, jos išlieka kelissyk aukštesniame lygyje nei 2021 metais. O analitikai įsitikinę, kad, esant šaltai žiemai ir tuštėjant ES šalių gamtinių dujų saugykloms, kainų kreivė kops aukštyn.

Prislėgtos kelissyk paaugusios žaliavų kainos ir neturėdamos pakankamų finansinių rezervų, energetikos bendrovės buvo priverstos viena po kitos prašyti Vyriausybių pagalbos. O šios, siekdamos išsaugoti kritinės svarbos energetikos infrastruktūrą, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik suteikti tokią pagalbą.

Per vasarą ir rudenį tokį žingsnį teko žengti daugybės ES šalių Vyriausybėms. Antai Vokietijoje valdžiai teko skirti 15 mlrd. Eur paramą dujas importuojančiai „Uniper“, o valstybinis investuotojas KfW buvo priverstas 7 mlrd. Eur padidinti „Uniper“ kredito liniją.

Panašų finansinį gelbėjimo ratą energetikos bendrovėms teko mesti ir kitų šalių Vyriausybėms –Šveicarijoje, Austrijoje, Suomijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje. Šveicarai už 4,2 mlrd. JAV dolerių ėmėsi gelbėti energetikę „Axpo“, Austrijos Vyriausybė suteikė 4 mlrd. Eur paskolą didžiausiam elektros tiekėjui „Wien Energie“, Suomijos Vyriausybė – 2,35 mlrd. Eur „Fortum“ bendrovei, švedai energetikos kompanijoms numatė 23 mlrd. Eur pagalbos paketą.

Beje, neseniai JAV finansinės informacijos ir analitikos bendrovės „S&P Global“ atlikta analizė parodė, kad Europos šalių Vyriausybės, kurios gelbėja valstybines energetikos bendroves, didina savo prisirišimą prie taršesnio – iškastinio – kuro naudojimo energetikoje.

Baltijos šalių energetikos grandai pagalbos neprašo

Palyginus su Europos šalimis, Baltijos šalių didžiosios valstybės kapitalo energetikos bendrovės, atrodo, yra žymiai geresnėje padėtyje. Spalio antroje pusėje „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas žiniasklaidai kalbėjo, kad Lietuvos Vyriausybei gelbėti šalies energetikos įmonių nereikės. Anot jo, prie to prisidėjo prieš dvejus metus įvykdytas bendrovės viešas akcijų siūlymas (IPO), kurio metu pritraukta 450 mln. Eurų kapitalo.

Bendrovė skelbė, kad pritrauktas kapitalas padėjo net 2 mlrd. Eur padidinti bendrovės tvaraus skolinimosi limitą, tad „Ignitis grupė“, pagal poreikį, gali palankiomis sąlygomis pasiskolinti rinkoje.

Panašią strategiją – pritraukti lėšas per IPO – pasirinko ir estai. Prieš metus jų energetikos milžinės „Eesti Energia“ žaliosios energijos gamybos padalinys „Enefit Green“ per viešąjį akcijų siūlymą gavo 100 mln. eurų papildomo kapitalo, kurį dabar naudoja veiklos plėtrai.

Ekonomistas: tai gera žinia Lietuvai

Kaip pastebi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, tai, kad per IPO prieš dvejus metus pritrauktos lėšos leidžia „Ignitis grupei“ toliau tęsti veiklą, investuoti ir neprašyti valstybės paramos, yra teigiama naujiena Lietuvos valstybės finansams.

Pasibaigus pigių pinigų erai, Europos centriniam bankui sustabdžius ekonomikos skatinimą bei didinant palūkanas, finansų rinkos automatiškai vis didesnį dėmesį skiria euro zonos valstybių biudžeto deficitams ir skolų lygiui. Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo 2022 m. pradžios jau pakilo 7 kartus ir beveik pasiekė Graikijos lygį: jeigu 2022 m. sausio pradžioje Lietuvos vyriausybė dešimčiai metų rinkose galėjo pasiskolinti už 0,6 proc., tai šiuo metu vyriausybė dešimčiai metų jau galėtų pasiskolinti už 4,3 procento“, – pastebi ekonomistas.

Anot jo, Finansų ministerija 2023 m. numato gana didelį – beveik 5 proc. nuo BVP – Lietuvos biudžeto deficitą, todėl šalies biudžeto rodikliai ir toliau bus rinkų dėmesio centre, o valstybės skolinimosi kaina išliks aukšta.

Lietuvai reikia atsakingai planuoti savo finansus ir stebėti biudžeto deficito bei skolos rodiklius. Bet koks ryškesnis valstybės išlaidų augimas, dėl kurio išaugtų biudžeto deficitas ir valstybės skola, lemtų valstybės skolinimosi kainos augimą ir palūkanų naštą ateities kartoms“, – įsitikinęs ekonomistas.

Todėl, pasak jo, tai, kad per IPO pritrauktos lėšos leidžia „Ignitis grupei“ tęsti veiklą įprastu režimu ir neprašyti valstybės pagalbos, yra gera žinia Lietuvos biudžetui ir valstybės skolinimosi kainai rinkose.

Jeigu valstybei reikėtų papildomai skolintis rinkose ir skirti papildomą finansavimą energetikos sektoriui, jau ir taip septyniskart šoktelėjusi Lietuvos skolinimosi kaina rinkose dar išaugtų, o tai jau keltų tam tikrą riziką skolos aptarnavimo kaštams“, – sako A. Izgorodinas.

Tuo pačiu, anot jo, pritrauktas kapitalas leidžia „Enefit Green“ ir „Ignitis“ nestabdyti investicijų ir didinti žaliosios energijos generacijos pajėgumus.

Lietuvai vietinės elektros generacijos plėtra yra itin svarbus uždavinys siekiant didinti savo energetinį saugumą ir nepriklausomybę, kadangi vidaus generacija patenkina tik apie 30 proc. Lietuvos elektros poreikių, o maždaug 70 proc. elektros Lietuva turi importuoti. Investuojant į žaliosios energijos pajėgumus užsienyje iš ten gautas pajamas bendrovė gali reinvestuoti į gamybos didinimą Lietuvoje“, – teigia A. Izgorodinas.