ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:12:05 10:36

„Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali tapti sukčių spąstais

Artėjant „Juodojo penktadienio“ išpardavimams specialistai ragina apsipirkimų mėgėjus neprarasti budrumo – neretai pasitaiko, kad visuotiniu šurmuliu prisidengia finansiniai sukčiai, siekiantys iš pirkėjų išgauti jų duomenis, kuriais pasinaudodami galėtų išvilioti iš sąskaitų nemažas pinigų sumas.

Prekybininkams skubant pasinaudoti besiformuojančia tradicija Lietuvoje minėti „Juodąjį penktadienį“ (šiemet jis bus lapkričio 25-ąją), saugumo specialistai ragina nepasiduoti emocijoms dėl ypatingai didelių nuolaidų – pasitaiko nemažai atvejų, kai elektroninės parduotuvės, siūlančios didžiules nuolaidas, yra viso labo spąstai, kuriais pasinaudojama siekiant išgauti asmeninius duomenis ir išvilioti pinigus iš gyventojų.

Apsiperkantys elektroninėse parduotuvėse vis dažniau susiduria su tobulėjančiomis finansinių nusikaltėlių schemomis. Pastaruoju metu pasigirdo atvejų, kai sukčiai prisidengia žinomomis prekybos platformomis. Viešai žinomas atvejis, kai sukčiai populiarios drabužių perpardavimo platformos klientės prašė prisijungti prie banko paskyros, neva to reikia patvirtinti tapatybę ir užsitikrinti galimybę gauti lėšas už pirkinį. Taip buvo išvilioti asmens duomenys ir moteris neteko 23 tūkst. eurų.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai galimas aukas sukčiai vilioja prisidengdami gražiai atrodančia el. parduotuve ar socialinių tinklų paskyromis. Netikrose svetainėse ar paskyrose dažniausiai žadamos milžiniškos nuolaidos ir akcijos, tad naršant skaitmeninėje erdvėje ir svarstant apsipirkimą svarbu nuolat sau priminti – ar tai nėra per gerai, kad būtų tikra?
„Jeigu elektroninėje parduotuvėje ar socialiniuose tinkluose pastebite prabangos prekę ar elektroninį įrenginį, kurie yra daug pigesni, nei kitur – būkite atsargūs, nes tai gali būti sukčių jaukas. Jeigu juvelyrinis dirbinys, laikrodis ar telefonas, kainavę 1000 eurų, yra parduodami už 100 eurų, akivaizdu, jog būtina atidžiau pasidomėti pardavėjo patikimumu“, – sakė „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Jis teigia, kad perkant internetu reikia atidžiai vertinti asmens ar įmonės, kuriai pateikiate savo asmeninius ar mokėjimo kortelių duomenis, patikimumą. Taip pat svarbu žinoti, kad sukčiai nuolat mokosi iš nepavykusių apgavysčių ir tobulėja. Jie ne tik sukuria gerai atrodančias interneto svetaines, bet ir nukopijuoja bendrovių logotipus, įdiegia funkcijų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai įprastai.

Specialistai taip pat pasakoja apie pakankamai naują ir sėkmingą sukčiavimo būdą – apsimesti renginių ar koncertų bilietų platintojais. Pasitaiko tokių atvejų, kai gyventojai su didele nuolaida perka bilietus į renginį, kurio data – ganėtinai tolima, pavyzdžiui, tik kitų metų vasarą. Iki to laiko žmogus paprastai džiaugiasi įsigijęs pigesnius bilietus, jų tikrumo nekvestionuoja ir tik renginio dieną, nepakliuvęs į renginį, supranta buvęs apgautas. Toks sukčiavimo būdas yra sudėtingai aptinkamas, nes nuo pinigų pervedimo iki situacijos suvokimo praeina labai ilgas laikas.
Sukčiai įgudo rinkti gyventojų duomenis ir socialiniuose tinkluose, kur platinami įrašai apie tariamus prizų laimėjimus. Įrašų nuorodas paspaudę vartotojai dėl prizo sutinka galimam nusikaltėliui atskleisti savo duomenis.

Apsisaugoti nuo sukčių atakų galime suprasdami, jog nusikaltėlių taikiniu gali būti kiekvienas iš mūsų, todėl internetinėje erdvėje reikia neprarasti kritinio mąstymo.

„Apsipirkinėkite tik patikimose elektroninėse parduotuvėse, geriausia tam naudoti atskirą mokėjimo kortelę. Tokioje kortelėje nelaikykite santaupų – tuomet finansiniai sukčiai negalės pasinaudoti jūsų pinigais. Vis dėlto, jeigu supratote, kad įvykdėte neaiškų sandorį ir galėjote patekti į sukčių pinkles – nedelsiant kreipkitės į policiją ir savo banką“, – sako L. Sadeckas.

Ženklai, išduodantys, kad galėjote susidurti su sukčiais:

  • Elektroninėje parduotuvėje jums siūloma itin gera kaina nusipirkti prekių ar produktų, kurie kitur jau yra išparduoti.
  • Išskirtinai geros nuolaidos. Jei nuolaida nereali – tikėtina, jog tai apgaulė.
  • Kai gaunate pranešimą apie prekę ar dovaną, nors nieko nepirkote ar nedalyvavote konkurse jai laimėti.
  • Jei el. parduotuvė veikia nestabiliai, kelia įtarimus arba jūs negalite rasti jokios informacijos apie prekės grąžinimo sąlygas, pačią parduotuvę ar bendrovę, kuriai ji priklauso. Verta pasitikrinti ir parduotuvės buveinės adresą – sukčiai gali nurodyti realiai neegzistuojantį adresą.
  • Internetinė svetainė buvo sukurta neseniai. Pasitikrinti, kada buvo sukurta svetainė, galite viešai prieinamuose šaltiniuose.

 


Šaltinis: Luminor bankas