ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:12:05 10:55

FNTT atliko virtualiųjų valiutų sektoriaus analizę: išryškėjo grėsmės, vykdomi patikrinimai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi Lietuvoje įsteigtų virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių strateginę sektorinę analizę, nustatė, kad iš 195 išanalizuotų operatorių apie 90 proc. jų neteikia privalomos informacijos FNTT. Tokia analizė buvo atliekama siekiant įvertinti su virtualiosiomis valiutomis susijusią veiklą ir jos keliamą riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatas, virtualiųjų valiutų operatoriai FNTT turi pranešti apie paskirtus vadovaujančius asmenis, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, taip pat apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, teikti pranešimus apie grynųjų pinigų / virtualiosios valiutos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų.

„Didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis stebimas 2022 metais. Iki šių metų spalio mėnesio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės. Tačiau beveik 90 proc. analizuotų bendrovių nė karto neteikė FNTT informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar operacijas, lygias ar viršijančias 15 tūkst. eurų. Čia įžvelgiame riziką, kad netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas“, – sako FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Pasak R. Kiškio, tokias rizikas iš dalies patvirtina ir atlikti planiniai virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių patikrinimai, kurie parodė, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje yra rimtų prevencijos spragų.

Virtualiųjų valiutų operatorių charakteristika

Atliekant sektorinę analizę buvo apžvelgta 195 depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių veikla, teisinis reglamentavimas, bendroves charakterizuojantys požymiai, bendroves steigiantys asmenys ir kt.

Analizės metu nustatyta, kad virtualiųjų valiutų operatorių įmonėms daugiausiai vadovauja Lietuvos piliečiai (30 bendrovių, iš kurių 13 yra įsteigtos pardavimui), toliau – Jungtinės Karalystės (13), Kipro (12), Rusijos Federacijos (11), Estijos (10), Latvijos (10), Ukrainos (10), Prancūzijos (9) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (7) piliečiai, taip pat kitų šalių piliečiai, pavyzdžiui, Indijos, Australijos, Kanados, Jungtinių Arabų Emyratų. Nustatyta, kad dauguma – per 80 proc. bendrovių – neturi nė vieno darbuotojo, apie kurį būtų pranešta „Sodrai“. Beveik 12 proc. bendrovių turi vos po vieną darbuotoją, o tik apie 7,7 proc. turi daugiau nei vieną darbuotoją.

Analizuotų bendrovių klientų ratą sudaro daugiausiai ne Europos Sąjungos piliečiai.

Veiklos vykdymo vietos, darbuotojų, sąskaitų finansų įstaigose neturėjimas, minimalus įstatinio kapitalo dydis, vadovai (akcininkai) – užsienio valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, labai mažas klientų – Lietuvos piliečių – skaičius rodo realaus virtualiųjų valiutų operatorių veiklai įsteigtų bendrovių ryšio su Lietuva nebuvimą.

Problematika ir patikrinimai

Prieš tai Lietuvoje buvęs minimalus virtualiųjų valiutų operatorių veiklos teisinis reguliavimas, nepalanki situacija sektoriaus veiklai kitose valstybėse plačiai atvėrė Lietuvos rinką virtualiųjų valiutų operatorių paslaugų teikimui, imtos steigti šią veiklą vykdysiančios įmonės. Sektoriui plečiantis, rizika, kad veikla gali būti naudojama pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, taip pat išaugo.

Atliekant strateginę virtualiųjų valiutų operatorių analizę buvo identifikuota 15 šias paslaugas teikiančių bendrovių ir 4 bendrovių steigimo paslaugas teikiantys subjektai, kurių patikrinimus atliks FNTT veikiantis Priežiūros skyrius.

Šiuo metu yra patikrintos 4 virtualiųjų valiutų operatorių bendrovės ir 4 bendrovių steigimo paslaugas teikiantys subjektai. Visų patikrintų bendrovių veikloje yra nustatyti PPTFPĮ pažeidimai. Patikrinimų metu nustatytus duomenis toliau nagrinės PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija, kuri spręs, ar pažeidimai rimti, bei skirs proporcingas poveikio priemones.

Nuo lapkričio 1 d., įsigaliojus PPTFPĮ pakeitimams, sugriežtinantiems virtualiųjų valiutų operatorių veiklos Lietuvoje sąlygas, tikėtina, kad dauguma bendrovių nebeatitiks nustatytų reikalavimų, ypač susijusių su įstatiniu kapitalu, vyresniaisiais vadovais, vadovaujančiais darbuotojais ir veiklos ryšiu su Lietuva.

PPTFPĮ pakeitimais nustatomi išsamesni klientų atpažinimo reikalavimai. Įstatyme numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą iki 125 tūkst. eurų, didinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – jie turės būti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei.

Griežtinama klientų identifikavimo atliekant finansines operacijas riba, klientai turės būti identifikuojami, kai vienkartinių operacijų suma bus lygi ar viršys 700 eurų.

Nuo kitų metų vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

FNTT už sistemingus, šiurkščius ar pakartotinius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus įpareigotiesiems subjektams (kurie nėra finansų įstaigos) gali skirti įspėjimus, kitas poveikio priemones arba baudas iki 1,1 mln. eurų.

 


Šaltinis: FNTT