ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:12:05 11:20

Simonas Bielskis. Mažmenininkai ir aktualiausi tvarumo iššūkiai: kertinės problemos ir kaip jas spręsti

Gyvename laikais, kai klientai kruopščiai rūpinasi savo perkamų ar vartojamų produktų poveikiu aplinkai. Todėl mažmenininkai jau seniai turėjo suprasti, kad tvarumas nėra trumpalaikė tendencija – tai šiandienos pasaulio dalis. Persiorientavimas prie gamtai draugiškos veiklos prekybininkams reiškia didelio masto pokyčius ir naujų problemų sprendimą. Tai išlieka nemenku iššūkiu, tačiau ši problema – dar viena galimybė pademonstruoti atsakomybę ir tapti lyderiais savo sektoriuje.

 

Tvarus augimas – ateities verslo sudedamoji

 

Vienas iš aktualiausių tvarumo argumentų finansiniu požiūriu – vartotojų preferencijų atliepimas. Remiantis Mažmeninės prekybos pramonės lyderių asociacijos (RILA) tyrimu, 93 proc. pasaulio vartotojų tikisi, kad jų naudojami prekių ženklai bus aktyvūs sprendžiant socialines ir aplinkosaugos problemas.

 

Visgi praktika rodo, jog klientų ir prekybininkų požiūriai dėl tvarumo nėra tapatūs. „First Insight“ ataskaita atskleidžia, jog du trečdaliai pirkėjų už tvarius produktus yra pasirengę mokėti daugiau, nei tikisi mažmenininkai. Minėtą svarbos neatitikimą dar labiau liudija ir tai, kad tik pusė apklaustų įmonių vadovų mano, kad tvarumas yra svarbus vartotojų pirkimo aspektas. Todėl pokyčiai verslų požiūryje – neišvengiami.

 

Be to, tvarios veiklos reikalavimai yra svarbūs ne tik dėl vartotojų lūkesčių tenkinimo, bet ir dėl pramonės bei verslo standartų įgyvendinimo. Europos Sąjunga (ES) žada imtis vis griežtesnio reguliavimo prieš greitosios mados kūrėjus, siekiant juos priversti prailginti parduodamų gaminių gyvavimo ciklą. Be to, pavyzdį ekologiškumo srityje demonstruoja ir didžiausios ES valstybės. Vokietijoje neseniai priimtas tiekimo grandinės įstatymas užtikrina, kad įmonės būtų atsakingos už bet kokius su socialine ar aplinkosaugine sritimi susijusius pažeidimus.

 

Tam, kad įgyvendintume gamtai draugiškus sprendimus, mažmenininkai turėtų taikyti žiedinio verslo modelius, naudoti inovatyvias technologijas, o svarbiausia – keisti savo požiūrį į verslo procesus. Verta akcentuoti kelis būdus, kurie prekybininkams padės tapti labiau ekologiškiems, nepristabdant pajamų augimo.

 

Ekologiški tiekimo ištekliai – būtinybė

 

Skaidrus žaliavų tiekimas yra vienas iš pirmų faktorių, kurie rūpi potencialiems klientams. Medžiagos ar sudedamųjų dalių kilmė turi didelę įtaką sprendžiant, ar vartotojas pasirinks prekę, ar ne. Dėl to mažmenininkai turėtų ieškoti alternatyvių medžiagų šaltinių savo gaminiams, o taip pat juos ženklinti ekologiškų standartų atitikimą žyminčiomis etiketėmis. Kaip rodo praktika, didieji prekių ženklai žengia papildomą žingsnį ir investuoja į tvarų tiekimą – ūkininkavimą ar miškininkystę – ir taip užtikrina socialiai atsakingą prekybą. Pavyzdžiui, „Ingka Group“, strateginė didžiausių baldų gamybos įmonių partnerė, įsigijo apie 60 tūkst. akrų miško žemės JAV tam, kad užtikrintų atsakingą miškų administravimą ir tiekimą klientams.

 

Remiantis „McKinsey“ ataskaita, beveik 20 proc. įmonių vadovų pilną informacijos atskleidimą kiekvienoje tiekimo grandinės grandyje nurodė kaip vieną iš trijų svarbiausių aspektų, darančių įtaką jų verslui. Taigi, gyvename laikais, kai vartotojai nori gauti visą informaciją apie parduodamus produktus, o suspindės tie, kurie gebės pasiūlyti žaliausią variantą.

 

Pasiūlos optimizavimas saugo gamtą, padeda sutaupyti

 

Mažmenininkams labai svarbu turėti tikslų metodą, leidžiantį numatyti optimalų atsargų kiekį ir taip sumažinti poveikį aplinkai. Tai aktualu verslams, kurie dirba greitosios mados, maisto ir kitų greitai gendančių ar sezoninių prekių srityje. Skaičiuojama, jog kiekvieną sezoną net 30 proc. pagamintų drabužių lieka neparduoti, o tai reiškia, kad 92 mln. tonų audinių yra tiesiog išmetami. Šią problemą spręsti padeda tikslus parduodamų produktų paklausos įvertinimas: taip sumažėja neparduotų prekių ir į sąvartynus patenka mažiau atliekų.

 

Ir nors iš principo tai nėra itin sudėtinga, bet pastaraisiais metais tikslus paklausos prognozavimo procesas sukūrė nemenkų iššūkių: tiekimo grandinės trikdžiai, su pandemija susiję paklausos nuokrypiai ir prastėjanti ekonominė situacija neleido susidaryti vientiso rinkos įvertinimo. Siekiant šią problemą spręsti, kai kurie mažmenininkai į pagalbą pasitelkia dirbtinio intelekto sprendimus ir taip pagerina prognozavimo galimybes. Vienas iš pavyzdžių – „IKEA“, kuri įsidiegė dirbtinio intelekto algoritmus ir parduodamų prekių skaičių gali numatyti beveik 98 proc. tikslumu.

 

Prekės įpakavimas – tai, su kuo „sutinkate“ klientą

 

Kiekviena iš prekybinių bendrovių, nepriklausomai nuo jos dydžio, susiduria su prekių pakavimu. Daugelis įprastų pakavimo medžiagų labai kenkia aplinkai, o dėl plastiko taršos nyksta ekosistemos ir laukinė gamta. Remiantis „Coleman Parkes Research“ duomenimis, 68 proc. vartotojų teigia, kad produkto pakuotės poveikis aplinkai turi įtakos jų apsisprendimui pirkti. Gamtai ir vartotojams artimi pakavimo sprendimai – tai priemonės, pagamintos iš perdirbtų medžiagų: kartoninės dėžės, popieriaus ir kartono drožlės, granulės bei suyrantys siuntimo maišeliai. Kartoninės dėžės iki šiol yra tvariausias pakavimo būdas, nes jas galima lengvai perdirbti ir naudoti kelis kartus iki dėžės suirimo.

 

Šiandien veikiame tokioje rinkoje, kurioje verslininkams reikia demonstruoti pasiekimus tvarumo srityje ne tik tam, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus, bet ir todėl, kad patiktų vartotojams. Kita vertus, bendrovių siekis prisidėti prie tvarumo puoselėjimo turėtų būti sąmoningas bei atsispindėti keliamuose tiksluose. Kelyje į ekologišką ateitį reikės technologijų, sumanumo ir verslo modelio permąstymo, leidžiančio išlikti aktualiais ir ateityje. Tinkamas požiūris į tvarų augimą atlieps svarbiausius vartotojų poreikius ir padės mūsų aplinkai.

 

 

 

 Straipsnio autorius: Simonas Bielskis, didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios įmonės „Omniva LT“ vadovas.