ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:10:02 5:24

Namai – jūsų tvirtovė. Įsitikinkite ar tikrai

Namuose ilsimės, o neretai ir dirbame, tad praleidžiame tikrai nemažai laiko. Juose turėtume jaustis (ir dažniausiai jaučiamės) gerai. Tačiau kartais ir savi namai tampa ne visiškai saugūs ar komfortiški. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai pataria nenumoti ranka į besikaupiantį pelėsį, nepamiršti tyrimų po remonto bei žinoti kaip kovoti su per būsto sienas prasiveržiančiais stipriais garsais.

 

Pelėsis. Kam jis pavojingas?

 

Paprastai negirdime, kad namuose būtų įsiveisusios ir protrūkį sukėlusios kokios nors bakterijos, tačiau apie pelėsius galima kalbėti be atvangos. Pavojingiausi jie yra jautriems, alergiškiems žmonėms. Pelėsio ar jo sporų įkvėpimas arba tiesioginis kontaktas per odą gali sukelti alergines reakcijas: čiaudulį, slogą, gali parausti akys ir atsirasti odos bėrimas (dermatitas). Astma sergantiems žmonėms pelėsio sporos gali iššaukti astmos priepuolius, pasunkinti kvėpavimą. Žmonės, kurių imunitetas yra susilpnėjęs arba serga plaučių liga, taip pat yra labiau jautrūs grybelinėms infekcijoms. Tačiau pelėsis gali sudirginti ir sveikų žmonių organizmus, pasireikšdamas jau anksčiau minėtomis alerginėmis reakcijomis.

 

Kaip atsiranda?

 

Pelėsiui atsirasti yra tik dvi priežastys – didelė aplinkos oro drėgmė ir netinkamas vėdinimas.

 

Drėgmę sukelia labai daug veiksnių. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeima, kvėpuodama ir prakaituodama, į aplinką per vieną valandą išskiria apie trečdalį litro vandens garų, o kur dar maudynės duše ir vonioje. Dauguma namų ūkio veiklų taip pat prisideda prie drėgmės didinimo patalpose. Tai ir maisto gaminimas, ypač jei nėra garų surinkėjo, skalbimas, skalbinių džiovinimas, grindų plovimas ir netgi – kambarinių augalų laistymas, todėl stebėti patalpų drėgmės kiekį yra būtina.

 

Kartais pelėsių atsiradimo priežastimi yra statybininkų, ar apdailą atlikusių meistrų darbo kokybės trūkumai. Tokiu atveju pelėsio žala gali paliesti ne vieną daugiabučio būstą. Netinkamai projektuojant, pavyzdžiui,  sienų sujungimus, susidaro tarpai – šilumos tiltai, kurie neretai inicijuoja pelėsių vystymosi pradžią. Problemų su pelėsiu gali atsirasti dėl per didelio pastato sandarumo, kai meistrai neįrengia ar prastai įrengia vėdinimo sistemas. Taip pat, jei būna pažeista stogo danga, išorinė siena, nekokybiškos, nesandarios pastato konstrukcijų jungtys, plastikiniai langai, ant kurių kaupiasi vandens kondensatas, susidaro drėgmės perteklius patalpose, kurios yra nepakankamai vėdinamos. Nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore, tiesioginių saulės spindulių trūkumas sudaro palankias sąlygas tarpti pelėsiui. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į atitinkamas institucijas, kuriose dirba kvalifikuoti specialistai ir prašyti pagalbos, kad pelėsiai būtų išnaikinami viso namo mastu.

 

Dažnai pelėsis pradeda augti po būsto užliejimo, nepakankamai išdžiovinus ar išvėdinus patalpas.

 

Kaip suprasti, jog namuose gyvena pelėsis?

 

Didelius pelėsio užkrėtimus dažniausiai galima pamatyti ir / arba užuosti. Vis dėlto asmuo nebūtinai turi matyti ar jausti pelėsį. Pagrindinė jo dalis – sporos yra nematomos plika akimi. Ir paprastai, tam tikras kiekis sporų nuolat cirkuliuoja aplinkos ore. Į patalpas jos patenka iš lauko, per orlaides ir duris, atnešamos drauge su daiktais.

 

Kaip išnaikinti?
Patalpose visiškai išnaikinti pelėsį yra neįmanoma – jo sporos nuolat cirkuliuoja ore ir namų dulkėse, bet jos nesidaugins, jei nebus drėgmės. Patalpų pelėsių augimui galima ir reikia užkirsti kelią optimizuojant patalpų mikroklimatą: sureguliuoti oro drėgmės ir temperatūros santykį, reguliariai, visais metų laikais vėdinti patalpas. Specialistai rekomenduoja gyvenamąsias patalpas vėdinti kelis kartus per dieną, o virtuvę – kas valandą. Taip pat įsigyti higrometrą (drėgmės kiekio matuoklį), kad būtų galima sekti drėgmės kiekį patalpose. Jis neturi viršyti 60–65 proc., o geriausia, jei laikytųsi ​​30–50 proc. ribose.

 

Pelėsių augimui palanki ir nešvari aplinka, todėl patartina reguliariai valyti vonias, tualetus, kriaukles naudojant pelėsius naikinančias priemones. Būtina sausai nušluostyti drėgnus paviršius, neuždengti ventiliacijos angų vonios kambaryje ir gyvenamosiose patalpose. Išvalius patalpas reikia nedelsiant nusausinti, išdžiovinti paviršius.

 

Rekomenduojama virtuvėje, kur gaminamas maistas ir yra daug vandens garų, įrengti tinkamą trauką. Vonios kambario duris dažniausiai laikyti neuždarytas, nekabinti prastai vėdinamose patalpose drėgnų drabužių, rankšluosčių. palikti oro tarpą tarp sienos ir baldų bei sienos ir buitinės technikos, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti.

 

Galima įsigyti ir savo būste panaudoti oro valytuvą su HEPA filtru (skirtą aukšto efektyvumo mikrodalelėms) ir fotokatalitiniu filtru, kuris padės sunaikinti didelį kiekį ore esančių pelėsinių grybų sporų. Gebančius plauti grindis dulkių siurblius patartina naudoti tik drauge su specialiais antialerginiais priedais, būtina reguliariai valyti kondicionierius ir keisti šildymo prietaisų filtrus. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar verta laikyti kilimus ar kilimines dangas tokiose drėgnose patalpose kaip vonios kambarys ar rūsys.

 

Namuose jau esant pelėsiui, reikia nustatyti jo atsiradimo priežastį ir ją šalinti. To neatlikus, bet kokių pelėsio šalinimo priemonių naudojimas bus trumpalaikis ir neefektyvus. Jei pelėsis užsiveisė ant sienos, patariama nugrandyti pažeistą pelėsio seną tinką, nukenksminti pažeistą vietą specialiomis priemonėmis keletą kartų, taip lokalizuojant pelėsių židinį ir jau po to – iš naujo nutinkuoti. Tačiau, jei toje pačioje vietoje netrukus vėl atsiranda pelėsis, problema yra rimta ir reikia tartis su specialistais.

 

Pelėsių tyrimai

 

Domintis pelėsinių grybų tyrimais reikėtų pažymėti, kad, teisės aktų, reglamentuojančių pelėsinių grybų leistinas ribas patalpose nėra, kadangi labai sunku nustatyti tikrąsias žmonių negalavimų priežastis ir pelėsių vaidmenį jų atsiradime.

 

Tačiau sužinoti jų kiekį patalpose yra verta, nes pelėsio kolonijų skaičius yra vizualus rodiklis ir signalas, ar jau reikia imtis priemonių kovai su pelėsiu. Ypač, jei pelėsis nėra matomas, tačiau įtariate ar minėti simptomai išduoda, jog patalpose jo gali būti.

 

NVSPL yra atliekami šie pelėsinių grybų tyrimai:

 

Tyrimas Kaina, Eur
Patalpų oro mikrobinio užterštumo tyrimai
Mielių ir pelėsinių grybų skaičius (1 kub. m oro) 7,04
Mielių ir pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičius sedimentacijos metodu 4,49
Nuoplovų, nuograndų, indelių (plovinių) tyrimai
Mielių ir pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas kontaktinių lėkštelių metodu 2,93
Mielių ir pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas nuoploviniame skystyje 4,05
Vandens ir nealkoholinių gėrimų tyrimai
Mielių ir pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas 5,10
Maisto žaliavų ir produktų tyrimai
Mielių ir pelėsinių grybų kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus nustatymas  5,73

Šaltinis: NVSPL