ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:10:02 6:30

Gyventojai labiau norėjo džiaugtis vasara be COVID ribojimų negu sukti galvą dėl infliacijos

Tik ką praėjusią vasarą gyventojai daugiau negu prieš metus išlaidavo paslaugoms ir kukliau prekėms. Ypač augo gyventojų išlaidos užsienio šalyse. 

Rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje buvo dar šiek tiek didesnė negu liepą ir viršijo metinį išlaidų prekėms pokytį, todėl realusis mažmeninės prekybos  pokytis liko neigiamas. Tikėtina, kad rudenį metinis išlaidų paslaugoms pokytis jau bus gerokai mažesnis.

Nors infliacija mušė rekordus, gyventojai vartojimo pernelyg nemažino 

SEB banko duomenimis, atsiskaitymų kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus vertė rugpjūtį buvo 15 proc. didesnė negu prieš metus, o tai lygiai toks pat pokytis kaip liepą ir 2 proc. punktais mažesnis negu birželį. Tai, kad baigiantis vasarai namų ūkių išlaidos pernelyg nesikeitė, lyg ir atrodytų neblogas požymis. Tačiau infliacija rugpjūtį buvo dar šiek tiek didesnė negu liepą ir buvo pagrindinė tokio išlaidų augimo priežastis. Metinis realusis paslaugų vartojimo, atsižvelgus į infliaciją, pokytis dar buvo teigiamas, tačiau prekių vartojimo nuosmukis toliau didėjo.

„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinės draudžiamosios dirbančiojo pajamos liepą buvo 11 proc. didesnės negu prieš metus, o dirbančiųjų skaičius padidėjo 3 procentais. Tai rodo, kad atsiskaitymų vertė kortelėmis didėjo labiau negu dirbančiųjų pajamos. Nemažą įtaką vartojimui vis dar darė per pandemiją didėjusios gyventojų santaupos. Beje, gyventojų lūkesčiai dėl ateities Lietuvoje tebėra stebėtinai geri, o tai irgi lemia, kad vasarą, nors infliacija buvo didelė, gyventojai pernelyg nemažino vartojimo.

Skirtumas tarp infliacijos ir metinio darbo užmokesčio pokyčio artimiausiais mėnesiais išliks panašus, o didesnės negu vasarą išlaidos elektrai, gamtinėms dujoms, šilumos energijai darys daug didesnę neigiamą įtaką atsiskaitymų vertei, ypač nuo lapkričio..

Kaitra rugpjūtį lėmė prastą mėnesį drabužių ir avalynės pardavėjams

Kaip ir tikėtasi, ši vasara pagal vartotojų išlaidas buvo visai kitokia negu praėjusi vasara. Per praėjusius dvejus metus žmonės keliavo nedaug, todėl šiemet kelionių į užsienių skaičius jau buvo toks, kaip ir prieš pandemiją. Akivaizdu, kad daugiau išleidžiant kelionėms užsienyje, mažiau lėšų buvo skiriama namų ir sodybų Lietuvoje buičiai gerinti.

SEB banko duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis vertė statybinių medžiagų parduotuvėse rugpjūtį dar buvo kiek daugiau negu 5 proc. didesnė negu prieš metus. Išlaidos baldams, elektronikos prietaisams, žaislams, sporto prekėms rugpjūtį apskritai jau buvo mažesnės negu prieš metus. Ir vargu ar kas turi lūkesčių, kad likusiais šių metų mėnesiais prekybos ne maisto produktais tendencijos pasikeis.

Banko duomenys rodo, kad šią vasarą degalų šalyje buvo parduota keliais procentais mažiau negu prieš metus. Pavyzdžiui, rugpjūtį atsiskaitymų vertė degalinėse buvo trečdaliu didesnė negu prieš metus, tačiau degalų kainos buvo daugiau negu 40 proc. didesnės negu prieš metus. Daugeliui žmonių degalai tebėra pirmo būtinumo prekė, ir taip smarkiai sumažinti jų vartojimą nėra lengva.

Rugpjūtį nustebino prasti atsiskaitymų kortelėmis drabužių ir avalynės parduotuvėse rezultatai. Dar birželį ir liepą metinis atsiskaitymų vertės pokytis buvo teigiamas ir nemažas, o rugpjūtį pardavimo mastas gerokai sumažėjo, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu. Tikėtina, kad tam daugiau įtakos turėjo karštas rugpjūtis, kai gyventojai neskubėjo pirkti naujų kolekcijų drabužių ir avalynės.

Vasaros pabaigoje jau lėčiau didėjo ir ne pirmo būtinumo prekių pardavimas. Atsiskaitymų kortelėmis vertė kosmetika prekiaujančiose parduotuvėse dar buvo beveik penktadaliu, gėlių – dešimtadaliu didesnė negu prieš metus. Tačiau atsiskaitymų vertė juvelyrikos parduotuvėse rugpjūtį jau tebuvo vos keliais procentais didesnė negu prieš metus.

Daugiau keliavo ir išlaidavo restoranuose

Atsiskaitymų kortelėmis statistika  rodo, kad vasarą žmonės daug keliavo ir užsienyje, ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, turizmo agentūrose rugpjūtį atsiskaitymų kortelėmis vertė dar buvo daugiau negu 50 proc. didesnė negu prieš metus. Šalies viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose išleista trečdaliu daugiau pinigų negu prieš metus.

Beje, tebestebino trečdaliu didėjusi atsiskaitymų kortele vertė ir maitinimo įstaigose. Ir tokį augimą lėmė ne vien infliacija. Nors maitinimo paslaugų kaina per metus padidėjo 15 proc., tačiau tebedidėjo ir realusis šių paslaugų vartojimas.

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

 


Šaltinis: SEB bankas