ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:10:03 9:56

Karas Ukrainoje slopina Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo investicijas

Karas Ukrainoje turėjo nemažą įtaką Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo nuotaikoms: artimiausiais metais investicijas yra numatę 29 proc. nedidelių įmonių, nors dar metų pradžioje tokių buvo kone kas antra (48 proc.). Jokių investicijų neplanuojančių įmonių dalis išaugo pusantro karto. Kaip rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas, panašios emocijos vyrauja ir kitose Baltijos šalyse. 

Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, pastebi, kad iki karo Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės buvo nusiteikusios optimistiškiausiai – net 18 proc. jų buvo numačiusios investuoti daugiausiai (50 tūkst. eurų ir daugiau), kai Latvijoje tokių buvo 14 proc., Estijoje – 11 procentų. Pakartojus apklausą gegužės mėnesį, Lietuvoje ir Latvijoje jų teliko po 11 proc., Estijoje – 8 procentai.

Mažesnes sumas ketinusių investuoti įmonių dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 30 proc. iki 18 proc. (Latvijoje jų dalis susitraukė nuo buvusių 37 proc. iki 21 proc., Estijoje – nuo 32 proc. iki 20 proc.).

Atitinkamai jokių investicijų artimiausiais metais neplanuojančių įmonių dalis Lietuvoje padidėjo nuo 24 proc. sausį iki 38 proc. gegužę. Estijoje situacija kone identiška, o Latvijoje atsargiau planuojančių investicijas verslininkų skaičius išaugo labiausiai – nuo 22 iki 45 procentų.

„Kuklesni lūkesčiai dėl investicijų rodo, kad bendrovės atsargiai vertina trumpalaikę ir vidutinės trukmės Baltijos šalių ir pasaulio ekonomikos raidą. Pagrindinė priežastis, dėl kurios daugelis įmonių nusprendė atidėti ne itin svarbias investicijas – statybų sąnaudų ir medžiagų kainų šuolis. Remiantis SEB banko tyrimu, dėl karo daugiau įmonių susidūrė su likvidumo problemomis, tad labiau ėmė taupyti“, – komentuoja E. Dovbyšienė.

Pasak jos, akivaizdu, kad iki šiol su partneriais Rusijoje ir Baltarusijoje dirbusioms įmonėms atsirado gerokai daugiau sunkumų ar net bendradarbiavimas tapo nebeįmanomas. Iš karą pradėjusios šalies masiškai traukiasi Vakarų įmonės, kurios taip pat, kaip ir Lietuvos bendrovės, atrado ar dar ieško naujų partnerių ir planuoja žengti į naujas rinkas.

Optimistiškai nusiteikusios įmonės žvalgosi į kapitalą

Kita vertus, investicijas atšaukia ne visi verslininkai. Optimistiškai nusiteikusios įmonės visose Baltijos valstybėse dažniausiai žvalgosi į kapitalą (nekilnojamąjį turtą, įrenginius ir kt.) – Latvijoje tokių 25 proc., Lietuvoje ir Estijoje – maždaug po 20 procentų. Dėl neapibrėžtumo rinkoje du–tris kartus rečiau verslas svarsto investuoti į naujus produktus ir paslaugas.

„Įprastai investicijos į nekilnojamąjį turtą ar įrenginius yra susijusios su numatomu gamybos pajėgumų ir efektyvumo didinimu ar didesnio našumo poreikiu. Baltijos šalių pramonės gamybos pajėgumų naudojimas istoriškai yra didelis, tačiau šiais metais jis pradeda mažėti, taigi investicijos šia kryptimi būtų išties reikalingos. Vis dėlto siekiant užtikrinti ilgalaikį augimą svarbi ne tik plėtra, bet ir pažangių technologinių sprendimų, inovacijų diegimas bei finansinės pagalvės užsitikrinimas, kuris suteiktų galimybę įgyvendinti investicinį projektą net jei jis užsitęstų dėl žaliavų, energetikos išteklių ir darbo jėgos trūkumo, toliau kylančių kainų, o taip pat padidintų palūkanų normų – atkreipia dėmesį E. Dovbyšienė.

Baltijos šalių verslo perspektyvų tyrimą atliko SEB bankas, gegužę apklausęs 807 Lietuvos, 811 Estijos ir 454 Latvijos mažų ir vidutinių įmonių atstovus.

 


Šaltinis: SEB bankas