ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:10:02 5:19

J. Šiugždinienė: keli tūkstančiai Lietuvos vaikų dar laukia galimybės lankyti darželius, valstybė tam pasiekti skirs 78 mln. eurų

Lietuva ruošiasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Tai reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei to pageidaus tėvai (globėjai).

Jau dar darželyje padedami tolimesnio ugdymo pagrindai

Valstybė iki 2027 m. ikimokyklinio ugdymo plėtrai, prieinamumui, kokybei stiprinti numato skirti daugiau nei 78 mln. eurų ES fondų lėšų. Beveik pusė šios sumos numatyta socialinę riziką patiriančių šeimų ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų įtraukimui į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kad jie turėtų lygias sąlygas ugdytis kartu su bendraamžiais.

2022–2027 m. Lietuvos savivaldybės planuoja pastatyti 19 naujų darželių bei plėsti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą maždaug 144-iose jau veikiančiose ugdymo įstaigose.

„Šios kadencijos metu jau priimti svarbūs sprendimai, kurie stiprina studijų kokybę, profesines mokyklas, mažina pasiekimų skirtumus tarp miesto ir kaimo mokyklų. Tačiau švietimas prasideda nuo pat pirmosios pakopos – ikimokyklinio ugdymo arba darželių. Būtent šiuo tarpsniu padedami tolimesnio ugdymo pagrindai. Šiuo laikotarpiu formuojasi pasitikėjimo, savarankiškumo, kūrybiškumo pagrindai. Visa tai veda link pagrindinio tikslo – visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos, šeimos socialinės padėties, poreikių privalo turėti geriausias galimybes gauti kokybišką ugdymą ir perspektyvas suteikiantį išsilavinimą“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Už darželius atsako savivaldybės

Ikimokyklinis ugdymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija – savivaldybės yra atsakingos už darželių veiklą, ikimokyklinio ugdymo prieinamumą ir kokybę. Tačiau tam skiriamas ir labai didelis valstybės dėmesys.

„Švietimo įstatymo pataisos dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo priimtos praėjusios Seimo ir Vyriausybės kadencijos metu – 2020 metais. Sprendimas yra teisingas, tačiau jo įgyvendinimas kelia nemažai iššūkių, nes dalyje savivaldybių trūksta infrastruktūros arba darželių vietų visuotiniam ikimokykliniam ugdymui užtikrinti“, – pažymėjo ministrė.

Valstybė skiria lėšas ikimokyklinukų ugdymui, jiems taip pat priklauso vadinamasis „krepšelis“, iš kurio mokami atlyginimai pedagogams, numatytos lėšos ugdymo priemonėms.

Naujoms ugdymo vietoms kurti yra numatyta daugiau nei 27 mln. Eur, iš kurių beveik 4 mln. Eur skirti sostinės regionui.

Daugiau nei 35 mln. Eur bus skirti tam, kad į darželius būtų sėkmingai įtraukti vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų ar turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Šiomis lėšomis bus finansuojamas vaikų pavėžėjimas į švietimo įstaigą, individualios ugdymo priemonės, neformalus ugdymas, maitinimas. Socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams turėtų būti užtikrintas privalomas ikimokyklinis ugdymas ir taip sukurtos sąlygos lygiam mokymosi startui mokykloje, mažinami skirtumai, kuriuos vaikai patiria dėl skirtingos šeimos socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kt. situacijos.

Už daugiau nei 16 mln. Eur numatyta atnaujinti ikimokyklinio ugdymo turinį, ugdymo programos gaires, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, įrengti visos dienos mokyklos erdves ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose.

Savivaldybės planuoja 19 naujų darželių

ŠMSM remiasi šiemet atlikta Ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros savivaldybėse analize.

Pagal Švietimo įstatymo pakeitimus, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą bus visuotinis vaikams nuo 2 metų amžiaus. Tai reiškia, kad kiekvienam atitinkamo amžiaus ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei to pageidautas tėvai (globėjai). Ši nuostata bus įgyvendinama palaipsniui: nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuotinis ikimokyklinis ugdymas nustatomas vaikams nuo 4-erių, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – vaikams nuo 3-ų.

Studijoje įvertinti ir artimiausių metų demografiniai pokyčiai. Buvo palyginti savivaldybėje savo gyvenamąją vietą deklaravusių vienerių metų amžiaus vaikų skaičius su penkerių metų amžiaus vaikų skaičiumi. Vienerių metų vaikų šalyje yra 16 proc. mažiau nei penkiamečių. Tai rodo, jog ikimokyklinio ugdymo vietų poreikis nebebus toks didelis, visgi ilgainiui reikės užtikrinti vietą darželyje kiekvienam vaikui.

Šiuo metu apie 90 proc. 2–5 metų vaikų – arba 100 tūkst. – yra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas. Nelankančių ugdymo įstaigas 2–5 m. vaikų skaičius yra truputį didesnis nei 18 tūkst.

Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2021 m. spalio 1 d. į ugdymo įstaigas nepateko 11 735 norintys jas lankyti 2–5 m. vaikai pagal pateiktus prašymus (tačiau dalis jų galimai lanko kitą įstaigą).

18 savivaldybių laisvų vietų darželiuose nėra. 42 savivaldybėse laisvų vietų yra, tačiau laisva vieta nebūtinai atitinka poreikį, tėvų pageidavimus pagal amžiaus grupes ar vietovę. T. y., įstaigą nori lankyti 2 metų vaikas, o laisva vieta yra 5-mečių grupėje.

Remiantis savivaldybių  duomenimis, Lietuvos savivaldybėse yra apie 7000 laisvų vietų darželiuose.

Keturmečių, nelankančių ugdymo įstaigos, 2021 m. spalio 1 d. duomenimis, buvo 3200 vaikų (10,5 proc.). Maždaug toks skaičius vaikų kitąmet gali papildomai įsilieti į darželius.

Prognozuojama, kad iki 2025 metų savivaldybėse būtų reikalinga įrengti papildomai apie 6500 vietų grupėse (apie 325 grupes). Remiamasi prielaida, kad kasmet vaikų skaičius darželiuose padidėtų bent 10 proc. kiekvienoje amžiaus grupėje. Tiksliai prognozuoti sunku, pvz., vien dėl Ukrainos pabėgėlių vaikų buvusių laisvų vietų skaičius stipriai sumažėjo net kai kuriose atokiose vietovėse.

„Situacija nėra paprasta. Dirbti turime išvien. Pirmiausia, svarbu sutarti su Lietuvos savivaldybių asociacija dėl visuotino ugdymo tikslesnių parametrų bei konkrečių  darželių infrastruktūros plėtros planų iki 2025 m. Reikia paskatinti savivaldybes priimti sprendimus, kurie padėtų užtikrinti geresnį ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumą. Taip pat svarbu orientuotis į geresnį jau veikiančių ugdymo įstaigų pastatų pritaikymą ikimokykliniam ugdymui, o ne naujų įstaigų steigimą ir pastatų statymą. Taip pat užtikrinti vaikų gyvenančių socialinės rizikos šeimose ir turinčių specialių poreikių integraciją į ugdymo įstaigas, tiek valstybines, tiek privačias“, – artimiausias gaires pateikė ministrė.

Ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtra savivaldybėse (santrauka) 

 


Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija