Lietuva siekia įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos kariniais veiksmais daromų masinių žmogaus teisių pažeidimų

Šiandien (rugpjūčio 12 d.) Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) įteiktas Lietuvos Respublikos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusijos Federaciją trečiosios šalies teisėmis.  

Ši byla EŽTT nagrinėjama pagal Ukrainos 2022 m. birželio 23 d. kreipimąsi dėl Rusijos kariniais veiksmais daromų šiurkščių ir sisteminių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimų.

Ukrainos peticijoje nurodoma, kad Rusija vykdo tikslinius, beatodairiškus ir neproporcingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir jų nuosavybę visoje Ukrainoje, pažeisdama tarptautinės teisės normas. Taip pat pažymima, kad užpuolimus vykdo Rusijos karinės pajėgos ir separatistų ar kitos jų kontroliuojamos nereguliarios sukarintos pajėgos. Atkreipiamas dėmesys, kad, vykdant šiuos užpuolimus, dešimtys tūkstančių civilių buvo sužeisti, nužudyti, sulaikyti arba yra dingę be žinios, šimtų tūkstančių žmonių turtas arba namai buvo sunaikinti, milijonai asmenų buvo perkelti šalies viduje arba priversti palikti Ukrainą ir tūkstančių įmonių verslas ir turtas sunaikinti.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pabrėžia, kad šia byla siekiama apginti nukentėjusių žmonių teises. Būsimas sprendimas byloje galėtų būti pagrindas teisinėmis priemonėmis užtikrinti žalos atlyginimą aukoms, patyrusioms Rusijos karinės agresijos padarinius.

„Lietuva ir toliau turi demonstruoti lyderystę siekiant teisingumo Ukrainai ir operatyviai remti Ukrainos pozicijas visuose tarptautiniuose teismuose. Rusijos veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip precedento neturintys masiniai žmogaus teisių pažeidimai. Kiekvienas atvejis, kai buvo atimtos niekuo dėtos gyvybės, sužalota žmonių sveikata, sugadintas ar prarastas turtas, patirta žala, turi būti įvertintas“, – teigia E. Dobrowolska.

Ukraina siekia, kad Rusijos karinė agresija būtų nutraukta, o Rusijos veiksmai būtų pripažinti masiškai pažeidžiantys žmogaus teises, taip pat reikalauja visiško žalos atlyginimo aukoms.

Šioje byloje keliami klausimai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę), 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas), 4 straipsnio 2 dalies (priverčiamojo darbo uždraudimas), 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumą), 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), 9 straipsnio (minties, sąžinės ir religijos laisvė), 10 straipsnio (saviraiškos laisvė), 11 straipsnio (susirinkimų ir asociacijų laisvė), 13 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), 14 straipsnio (diskriminacijos uždraudimas), Konvencijos pirmojo protokolo 1 ir 2 straipsnių (nuosavybės apsauga ir teisė į mokslą), Konvencijos ketvirtojo protokolo 2 ir 3 straipsnių (judėjimo laisvė ir draudimas išsiųsti piliečius) pažeidimų.

Kiekviena valstybė, Konvencijos dalyvė, gali prašyti EŽTT leisti jai pateikti rašytines pastabas individualiose ar tarpvalstybinėse bylose prieš kitas valstybes, Konvencijos dalyves, tinkamo teisingumo įgyvendinimo tikslais.

Šaltinis: Teisingumo ministerija