ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:10:02 6:43

Laimo liga – ką reikia žinoti

Kasmet vasarą suaktyvėja kalbos apie erkes ir jų platinamas ligas – ypač erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai nuo erkinio encefalito kviečia pasiskiepyti, tačiau neprarasti budrumo saugantis erkių ir nepamiršti, jog Laimo liga – taip pat menkas malonumas. Jei erkės vis dėlto nepavyko išvengti, pirmiausia reikėtų atlikti laboratorinį erkės arba žmogaus kraujo tyrimą ir stebėti įkandimo vietą.

Kas sukelia?

Laimo liga yra bakterinė infekcija, perduodama įkandus erkei ir pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Jos sukėlėjas yra Borrelia burgdorferi sensu lato bakterijos. Tad nenustebkite išgirdę, kad tiriantis dėl Laimo ligos ieškoma būtent borelijų.

 

Simptomai ir galimos pasekmės

Pirmajai Laimo ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema, atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1–4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas (limfmazgio uždegimas).

Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi yra neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, ostalgijos, trumpalaikės artrito atakos. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.

Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą.

Laiku nediagnozavus ligos ir nepradėjus gydymo galima sulaukti rimtų komplikacijų, kurios pažeidžia įvairių organų veiklą ar net gali baigtis mirtimi.

Gydymas

Laimo liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Tyrimai

Erkės dėl Laimo ligos gali būti tiriamos dviem būdais. Pirmasis – parazitologinis tyrimas. Šis tyrimas atliekamas alkanoms erkėms, kurios dar nespėjo įsisegti ir prisigerti kraujo. „Mikroskopuojame natyvinį erkės žarnyno tepinėlį, todėl, jei erkė prisisiurbusi kraujo, tepinėlyje esantys žmogaus eritrocitai dengia daug mikroskopo regėjimo laukų ir, paprasčiausiai, borelijų galime nepastebėti. Tyrimas bus netikslus. Todėl prisisiurbusią erkę tirti mikroskopijos metodu – netikslinga“, – paaiškino NVSPL parazitologė Daiva Veitienė. Paprastai šis tyrimas užsakomas siekiant išsiaiškinti išsiaiškinti ligos sukėlėjų paplitimo rodiklius tam tikrose teritorijose surinktose erkėse tam tikrose teritorijose.

Kitas tyrimo būdas, kuriam pilnas erkės pilvas visiškai netrukdo – molekulinis metodas. Juo paprastai ir tiriamasi norint sužinoti ar neužsikrėsta Laimo ligos sukėlėju. Šį tyrimą galima atlikti tiek iš nepažeistos ištrauktos erkės, tiek iš žmogaus, kuriam ji buvo įkandusi, kraujo.

Erkės ištraukimas ir pristatymas tyrimui

Visų pirma – kaip NEGALIMA traukti erkės. Suspaudus erkės pilvelį, ji į įkandimo vietą išvemia savo žarnyno turinį, ir jeigu dar nespėjo pasidalinti Laimo ligos sukėlėjais su žmogumi iki tol, tai po tokio traukimo tikrai pasidalins

Tai kaip tuomet ištraukti ją teisingai? Traukiant erkę, reikėtų ją suimti pincetu, nagais ar su siūlu apvynioti kuo arčiau odos, lengvai kilstelėti į viršų, kad iš odos pasidarytų tarsi palapinė, ir staigiu judesiu truktelėti į viršų. Nesukioti į šonus, prieš tai netepti nei aliejumi, nei muilu, nei alkoholio turinčiomis medžiagomis. Sudirginus erkės kūną tepalais, kremais ar kitomis medžiagomis, ji taip pat savo žarnų turinį išvems į žaizdelę. Ir, jei erkė turi borelijų, jos paklius į žmogaus organizmą. Erkės nesukioti į šonus, nes straubliukas, kuriuo įsisiurbia į žmogų ar gyvūną, yra kaip žeberklas, o sukiojant erkę, straubliukas papildomai pažeis aplinkinius audinius, galimai padidins bakterinės infekcijos riziką. Ištraukus erkę, tą vietą patepti dezinfekcine priemone, kalendoriuje pasižymėti erkės įsisiurbimo datą ir sekti savo savijautą.

 

Pristatant erkę į laboratoriją svarbu:

– kad ji būtų laikoma švariame, steriliame indelyje, jei bus atliekamas molekulinis tyrimas. Parazitologiniam tyrimui nebūtinas sterilus indelis, bet jis taip pat turėtų būti švarus, neriebaluotas (pvz. ne nuo panaudoto kremo likusi dėžutė), be papildomų skysčių, dezinfektantų, etilo alkoholio ar kitų medžiagų.

– kad erkės galva nebūtų nutraukta ir nebūtų pažeistas erkės pilvelis (dažniausiai nutrūksta straubliukas, nes erkės morfologinės sandaros ypatumas yra tas, kad galva tampriai sujungta su krūtine ir vadinasi galvakrūtinė);

– erkę iki atvežimo į laboratoriją reikia laikyti šaldytuve.

Daugiau informacijos apie tyrimus rasite: čia.

 


Šaltinis: NVSPL