ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:05:17 11:08

Ką būtina žinoti moterims apie lytinių organų nusileidimą?

Lytinių organų nusileidimas – patologija, kai dėl dubens dugno silpnumo gali leistis žemyn priekinė makšties sienelė, šlapimo pūslė, gimdos kaklelis su visa gimda, užpakalinė makšties sienelė ar tiesiosios žarnos priekinė dalis. Manoma, kad su lyties organų nusileidimu susiduria  maždaug kas devinta moteris. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas doc. dr. Eimantas Švedas pabrėžia, kad ši patologija yra gydoma, o naujos gydymo galimybės gali dar efektyviau išspręsti šias problemas.

Kokie yra pirmieji lytinių organų nusileidimo simptomai?

Pirmųjų simptomų moteris gali ir nejausti. Dažniausiai moterys skundžiasi nežymiu tempimu pilvo apatinėje dalyje, šlapinimosi pasikeitimais: silpnesne šlapimo srove arba šlapimo nelaikymu. Kartais pacientės jaučia, kad reikia stipriau pastumti makšties sieneles ir sugrąžinti išlendantį guzelį, norint šlapintis ar tuštintis.

Kaip yra diagnozuojamas lytinių organų nusileidimas?

Pirmiausiai gydytojas  pasikalba su paciente ir išsiaiškina nusiskundimus. Be anksčiau minėtų simptomų, moterys skundžiasi guzelio pasirodymu pro lytinį plyšį. Jis pasirodo įvairiose situacijose: tam tikru mėnesinių ciklo metu, jei moteris neserga mėnesinėmis, tai tam tikrose padėtyse – prausiantis, sėdantis ant tualeto. Patologijai pažengus, guzelio pasirodymas gali tapti problema šlapinantis ir tuštinantis. Taip pat pastebima, kad dėl šios patologijos moterys patiria nepatogumų lytiniame gyvenime. Raginame pacientes drąsiai išsakyti problemas, kad gydytojas galėtų kuo tiksliau išsiaiškinti diagnozę.

Kokie yra pagrindiniai ligos rizikos veiksniai?

Lyties organų nusileidimas susijęs su visos palaikomosios dubens sistemos sutrikimu. Jį sudaro dubens raumenys, jungiamasis audinys ir kraujagyslės. Bet koks dubens jungiamojo audinio plevės (fascijos) pažeidimas gali daryti įtaką lytinių organų nusileidimui. Taip pat šią patologiją gali sukelti gimdymai, kai gimsta stambūs kūdikiai, didelis skaičius gimdymų, dubens dugno traumos. Tačiau lyties organų nusileidimas gali būti būdingas ir negimdžiusioms moterims, pavyzdžiui, su šia problema dažniau susiduria moterys menopauzės metu.

Kokie yra patologijos gydymo būdai?

Svarbu paminėti – lytinių organų nusileidimas yra gydomas. Lengvesniais atvejais moterims gali padėti gimdos dugno raumenų stiprinimas Kėgelio pratimais. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje daugumą lyties organų nusileidimo operacijų atliekame vaginaliniu būdu, operuojant pacientes iš makšties pusės. Jaunoms moterims, norinčioms dar susilaukti vaikų, chirurginė intervencija nesiūloma, gydymas nukeliamas vėlesniam laikui. Joms siūlome reabilitaciją, dubens dugno raumenų pratimus.

Kokių yra gydymo naujovių šioje srityje?

Anksčiau neturėjome labai efektyvių operacijų, nežinojome kaip koreguoti gimdos kaklelio ir gimdos nusileidimą, kaip tvirtinti gimdą, išvengiant makšties užsiuvimo. Teko specializuotis Prancūzijoje Europiniame laparoskopijų mokymų centre ir įvaldyti laparoskopines operacijas pilvo priėjimo keliu. Laparoskopinės operacijos turi privalumų: operacija yra mažai invazinė, pacientės ligoninėje būna trumpą laiką.

Šiuo metu operacijoms naudojame labai tvirtą mersileno siūlą – 5 mm juostelę su dviem bukomis adatomis galuose, kurią lengvai priima organizmas. Naudojant šį siūlą lyties organų nusileidimų operacijose, kai žemyn slenka gimdos kaklelis ir gimda, bet nepažeistos užpakalinės ir priekinės makšties sienelės, apsiuvant gimdos kaklelį ir jį fiksuojant prie specialios stuburo iškišulio dalies, gimda sėkmingai pastatoma į savo vietą. Šių operacijų efektyvumas viršija 90 proc.

Taip pat Kauno klinikose sėkmingai darome operacijas dėl pasikartojančio lytinių organų nusileidimo. Operacijos vaginaliniu būdu atliekamos pasitelkiant plastinės chirurgijos operacinės technikas savais audiniais. Naudojant savus audinius, problema kartais atsinaujina, tad mersileno siūlas ir laparoskopinė technika gali efektyviau ją išspręsti.

 


Šaltinis: Kauno klinikos