ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:08:08 4:57

Teisingumo ministerija inicijuoja baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui įgyvendinti baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką, numatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, o itin griežtas laisvės atėmimo bausmes skirti tik už pavojingiausius nusikaltimus.  

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, baudžiamosios politikos sisteminė pertvarka leis užtikrinti, jog Baudžiamasis kodeksas, atitinkantis užsienio šalių gerąją praktiką, kovoje su nusikalstamumu būtų daug veiksmingesniu bei modernesniu teisingumo įgyvendinimo įrankiu.

„Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika daugiausia buvo griežtinamojo pobūdžio, todėl šiandien baudžiamoji atsakomybė plačiai taikoma už palyginti nepavojingas veikas, o tai nėra nei efektyvu, nei ekonomiškai tikslinga. Be to, mūsų šalis iš kitų ES šalių narių išsiskiria ne tik bausmių griežtumu, bet ir orientacija į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą, pavyzdžiui, 55,5 proc. nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. Esame treti Europoje pagal įkalintųjų skaičių,“ – sakė E. Dobrovolska.

Per 20 metų iš esmės nesikeitė nusikaltimuose nurodyti ekonominiai (MGL) dydžiai, įtvirtinti Baudžiamajame kodekse, kuriais vertinamas nusikaltimų pavojingumas, tuo tarpu baudų dydžiai padidėjo net 20 kartų.

Ministrės teigimu, dėl nepagrįstai griežto kriminalizavimo mūsų ikiteisminio tyrimo įstaigos ir ypač teismai yra apkrauti neproporcingai dideliu darbo krūviu, o tai lemia ilgai trunkantį ir valstybei brangiai kainuojantį baudžiamąjį procesą ir nepateisinamai lėtą teisingumo vykdymą.

2020 m. duomenimis baudžiamųjų bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose vidutiniškai užtruko 139 dienas, o apygardų teismuose pirmąja instancija – 242 dienas.

Įgyvendinant baudžiamosios politikos sisteminę pertvarką siūloma proporcingai padidinti ir subalansuoti turtinių, ekonominių ir finansinių nusikaltimų MGL dydžius (sunkūs nusikaltimai – virš 750 MGL, nesunkūs / apysunkiai – virš 300 MGL).

Taip pat planuojamas kai kurių nusikalstamų veikų visiškas dekriminalizavimas, plačiau būtų taikomos kitos teisinės atsakomybės formos – administracinė, civilinė bei mokestinė.

Numatomas ir kai kurių nusikalstamų veikų dalinis dekriminalizavimas – mažinamas nusikalstamų veikų pavojingumas, taip pat proporcingai mažinamas baudžiamumas už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (labiausiai turtinių nusikaltimų srityje), platesnis su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių taikymas.

Pasak E. Dobrovolskos, įgyvendinus pertvarką, Baudžiamasis kodeksas būtų orientuotas į pavojingiausių nusikaltimų griežtą nubaudimą ir labiau atitiktų kraštutinės (ultima ratio) priemonės paskirtį, už mažiau pavojingas veikas būtų numatytos adekvačios bausmės. Pagrindinis tikslas užtikrinti bausmės neišvengiamumą. Asmenys, nepavojingi visuomenei turi atlyginti žalą ir sumokėti baudas, o ne būti išlaikomi valstybės kalėjimuose.

Be to, po pertvarkos sumažėtų darbo krūvis ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir teismams, pagrindiniai šių institucijų ištekliai būtų nukreipti į pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą, o nusikaltimuose nurodyti MGL dydžiai labiau atitiktų realią valstybės ekonominę padėtį.

Teisingumo vykdymo procesą itin pagreitintų sumažėjęs brangių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius. Taip pat mažėtų nuteistųjų skaičius, būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos jų išlaikymui.

Šie teisėkūros pokyčiai buvo parengti atsižvelgiant į prokuratūros, teismų bei kitų teisėsaugos ir mokslo institucijų pasiūlymus.

 


Šaltinis: Teisingumo ministerija