ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:05:18 12:33

Į įprastas vėžias logistika 2022 m. dar negrįš: būtinos sisteminės permainos

Pastarieji pora metų logistikos sektoriui buvo kupini iššūkių ir sukrėtimų, o logistikos ekspertų prognozės rodo, kad ir 2022 m. situacija išliks dinamiška bei prognozuojama tik trumpuoju laikotarpiu. COVID-19 atmainų sujauktos darbo rinkos ir 2021 m. krizių padarinių fone, transporto sektoriui būtinos sisteminės permainos. Tuo tarpu verslai ieško sprendimų trumpindami logistikos grandines, sandėliuodami gausesnes atsargas, tačiau kol kas vangiai investuoja į transporto procesų skaitmenizavimą ar dirbtinio intelekto vystymą didžiųjų duomenų apdorojimui.

Komentuoja krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė.

2021 m. logistikoje priminė veiksmo filmo scenarijų ir jei metų pradžioje dar turėjome vilties, kad tarptautinė logistika normalizuosis, šias viltis kovo gale palaidojo Sueco kanalo kamštis, kilęs dėl skersai svarbaus jūrų kelio įstrigusio milžiniško kelto. Ši klaida tarptautinės prekybos sektoriui kainavo milijardus, daugiau nei 300 laivų negalėjo kirsti kanalo, o gelbėjimo operacija truko net 6 dienas.

 

Laivyboje 40 pėdų konteinerio gabenimo kaina pakilo nuo 2 iki 15 tūkst. JAV dolerių dėl pastarųjų trūkumo ir perkrautų maršrutų. Metams įpusėjus uostuose ir vilkikų transporte ėmė jaustis darbo jėgos trūkumas, prie Los Andželo pakrančių susiformavo neregėti krovininių laivų kamščiai.

 

Traukinių transportas taip pat brango, ypač iš Kinijos. Kaip miražas atrodo iki COVID-19 pandemijos vyravusi kaina už 20 pėdų konteinerį, kuri nuo 1 tūkst. JAV dolerių pakilo iki 10 tūkstančių. Be to, dėl Kinijos „nulis covid“ politikos prisidėjo ir krovinių vėlavimai iš Azijos. Įdomiausia tai, kad visų šių sukrėtimų fone, transporto sektorius pajamomis skųstis negalėjo.

 

Rekordiniai metai krovinių vežėjams

 

Lietuvos banko duomenimis, transporto sektorius užima didžiausią dalį Lietuvos paslaugų eksporto srityje ir 2021 m. sugeneravo apie 13 proc. viso Lietuvos BVP – pagal šį rodiklį pirmaujame ES. Dauguma verslų, perkančių logistikos paslaugas, turėjo susitaikyti su ženkliai išaugusiomis kainomis ir išaugusiu siuntų poreikiu, tad transporto sektorius skaičiavo rekordinį pelną.

 

„Girteka“ šiemet paskelbė apie reikšmingus planus plėsti veiklą Lenkijoje, pasaulyje ir Lietuvoje toliau augs elektroninės prekybos apimtys, o kartu su jomis – siuntų pristatymo paslaugų paklausa. Dėl to, pagrįstai galima prognozuoti, kad šie metai vėl bus sėkmingi, vežėjai toliau kontroliuos kainodarą, tačiau didinti našumą ir gerinti infrastruktūrą nebus paprasta. Esminis trikdis tam – darbo jėgos trūkumas, kuris išliks ir lydės mus dar ne vienerius metus.

 

Trūksta ir rankų, ir įrankių

 

Nors transporto sektoriuje dirba daugiau nei 130 tūkst. darbuotojų, šiuo metu Lietuvoje, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis, trūksta maždaug 10 tūkst. vairuotojų. Šią problemą ilgainiui tikimasi spręsti kuriant ir vystant autonominių sunkvežimių tinklą, tačiau ši technologija tebėra ankstyvoje fazėje ir dar reikia atlikti daugybę bandymų, kad krovininiai automobiliai be vairuotojo greitkeliuose taptų realybe. Nėra aišku kaip greitai vystysis ši technologija, be to, jos plėtrai būtina tobulinti ir didelės raiškos žemėlapius, kurie išplėstų autonominių sunkvežimių veikimo teritoriją, tam reikia kompiuterijos specialistų.

Čia logistikos sektorius ima konkuruoti su taip pat perkaitusiu IT sektoriumi, kuriame ne pirmi metai trūksta darbo jėgos. Norėdami diegti naujas sistemas logistikos srityje, visų pirma turime rasti pažangių specialistų, kurie jas sukurtų, sukonfigūruotų ir vėliau palaikytų.

 

Tiekimo grandinės skaitmenizavimas neišvengiamas

 

Nepaisant jaučiamo IT specialistų darbo jėgos trūkumo, 2022 m. logistikos sektoriuje toliau matysime jam itin reikalingus skaitmenizacijos projektus. Visų pirma – klientų savitarnos sistemų diegimo ar esamų tobulinimo. Savitarnos paslaugų tikisi vis daugiau klientų, ypač iš vidutinių ir mažesnių bendrovių, komandose neturinčių logistikos skyrių ar logistikos specialistų. Mažai išmanydami logistikos sritį jie ieško paprastų, greitų internetinių įrankių, kaip siųsti krovinius į užsienio rinkas. Šią tendenciją matome iš savo patirties – didelės paklausos sulaukė šiemet Baltijos šalyse pristatytas „MyDello“ sprendimas, kuris leidžia labai paprastai palyginti krovinių gabenimo kainas, terminus ir čia pat užsisakyti priimtiniausią variantą. Ir visa tai daroma automatizuotai, be rankinių procesų.

 

Logistikos įmonės ir toliau sieks efektyvumo, rizikos ir sąnaudų mažinimo, tad didelis dėmesys bus skiriamas duomenų analizei naudojant dirbtinį intelektą. Reikia pripažinti, Lietuva stipriai atsilieka automatizacijos logistikos sektoriuje, bet jos atėjimas – neišvengiamas ir vis daugiau investicijų bus nukreipta šia kryptimi, tad svarbu jau dabar pradėti savo darbe taikyti Lietuvoje pasiekiamus inovatyvius sprendimus.

 

Be to, 2022 m. aplinkosauginės bei socialinės iniciatyvos išliks įmonių prioritetu. Pažangios technologijos padės rasti tvarius tiekimo partnerius, numatyti alternatyvių tiekimo kelių paliekamą anglies dioksido pėdsaką. Investicijos į tokio pobūdžio strateginę informaciją ir jos panaudojimas yra svertas pritraukti investuotojų ir kitų rinkos dalyvių dėmesį.

 

Prasidėjo ilgas logistikos grandinių trumpinimo procesas

 

Kai kurios įmonės jau 2021 m. dėl užsitęsusios neapibrėžtos prekybinės situacijos su Kinija ėmė dėti pastangas, kad supaprastintų tiekimo schemas ir sutrumpintų tiekimo grandines. Nors dalis jų atrado alternatyvių tiekėjų Europoje arba pamažu perkelia gamybą į Europą, dauguma, visgi, šiuos procesus pradės tik šiais ar kitais metais.

 

Lietuvos prekybininkai logistikos problemas sprendė ir užsisakydami didesnius žaliavų kiekius. Nors sandėliavimo paslaugos brangios, tai yra mažesnė blogybė lyginant su žaliavų trūkumu, dėl kurio sustoja gamyba. Dėl to šiemet galima prognozuoti ir sandėliavimo paslaugų tiekėjų paslaugų poreikio bei kainų augimą.