ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:05:18 12:07

Dar viena PVM sukčiavimo byla pasiekė teismą – valstybei galėjo būti nesumokėta beveik 5 mln. eurų mokesčių

Teismui perduota dar viena didelės apimties PVM sukčiavimo byla, kurioje du fiziniai ir vienas juridinis asmuo kaltinami valstybei nesumokėję beveik 5 mln. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčio. Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Šis tyrimas buvo pradėtas 2017 metais po FNTT pareigūnų įvykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo, kurio centre atsidūrė Vilniuje registruota bendrovė bei jos direktorius ir galimai bendrininkavęs Latvijos pilietis. Buvo įtarta, kad bendrininkų grupė vengia mokėti PVM, organizuodami fiktyvių sandorių grandines.

Galimai nusikalstamą schemą tyrę pareigūnai įtarė, kad įmonės direktorius su bendrininku latviu, pasinaudodami lietuviška įmone, iš Latvijos ir Estijos įmonių galimai pirko rafinuotą rapsų aliejų, baltąjį cukrų, rafinuotą dezodoruotą saulėgrąžų aliejų, saulėgrąžų aliejų bei kakavą.

Iš surinktų duomenų pareigūnai sprendžia, kad bendrininkai, siekdami išvengti valstybei mokėtinų PVM ir pelno mokesčių, organizavo galimai fiktyvių sandorių grandines, į jas įtraukdami iš viso ne mažiau kaip 17 realiai veiklos nevykdančių ir Lietuvoje registruotų įmonių, kurių direktoriais buvo paskirti užsienio piliečiai iš Moldovos, Rumunijos, Latvijos ir Estijos. Galimai imituodami tarpusavio prekybą, bendrininkavę asmenys siekė išvengti pardavimo PVM sumokėjimo ir neteisėtai įteisinti pirkimo–pardavimo sandorius, kuriems taikomas PVM, taip mokėjimo prievolę perkeldami veiklos nevykdžiusioms įmonėms.

Skaičiuojama, kad taip veikiant per 2015–2017 m. valstybei galėjo būti nesumokėta beveik 2,8 mln. eurų PVM ir beveik 2 mln. pelno mokesčio.

Kaltinimai dėl didelės vertės sukčiavimo pateikti bendrininkavusiems Lietuvos ir Latvijos piliečiams, taip pat ir lietuvio vadovautai įmonei. Pastaroji bei jos direktorius taip pat kaltinami ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės kaltinamojo juridinio asmens bei vienos realiai veiklos nevykdžiusios įmonės turtui – bankuose esančioms piniginėms lėšoms.

Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą perdavė Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Už sukčiaujant išvengtą didelės vertės turtinę prievolę griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

 


Šaltinis: FNTT