ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:05:18 12:28

Gydytoja neonatologė V. Aleksandravičienė: „Naujagimių skyriaus specialistų tikslas – besąlygiška pagalba gyvybei“

Iš maždaug 1800 naujagimių, kasmet gimstančių klinikoje, apie 15 proc. mažylių yra sunkiai sergantys, neišnešioti, gimę su įvairiomis patologijomis, rizika sirgti ir gydomi Naujagimių skyriaus intensyviosios terapijos palatose. Skyriaus vadovė, gydytoja neonatologė Vaida Aleksandravičienė jautriai ir šiltai paaiškina: „Yra naujagimių, kurie po gimimo, nesupranta, kas su jais įvyko, nes jie iš savo saugios aplinkos, staiga ateina į pasaulį, kur jų organizmas turi susivokti, ką daryti. Adaptacijos laikotarpis būna sudėtingas ir mes stengiamės naujagimiams padėti adaptuotis. Tam ir skirtas mūsų skyrius. Pacientus turime įvairiausius – nuo 650 gramų iki 5 kilogramų 600 gramų“. Apie Naujagimių skyriaus veiklą, naujagimių sveikatą ir bendravimą su tėvais kalbamės su skyriaus vadovė. Įprasta tikėtis, kad naujagimis gims sveikas ir pirmas gyvenimo akimirkas praleis su tėvais. Deja, taip nutinka ne visada.

Kai specialistas tampa naujagimio akimis, rankomis, norais, pojūčiais

Naujagimių skyriuje gydomi mažieji pacientai čia praleidžia tiek laiko, kiek reikalinga stabilizuoti jų sveikatos būklę. Sėkmingai stabilizavus sergančio vaikelio būklę jis atiduodamas mamai į palatą, o esant sudėtingesnei ligos diagnozei gydymas tęsiamas didžiosiose šalies ligoninėse. Gydytoja V. Aleksandravičienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas atvejis yra individualus, o skyriuje praleistas naujagimio laikas gali trukti nuo kelių valandų iki 2–3 savaičių.

Naujagimiais rūpinasi net 32 specialistai – gydytojai, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, žindymo specialistė, slaugytojų padėjėjos, o reikalingiausiomis priemonėmis aprūpina ūkio dalies tvarkytojas ir pagalbinis darbuotojas. „Pagrindinis darbas yra sergančio kūdikio slauga. Skyriuje dirbantys gydytojai vertina vaiko būklę ir skiria reikiamą gydymą. Intensyvios terapijos ir anestezijos slaugytojos dirba Intensyvios terapijos poste. Čia vaikučiai dažniausiai slaugomi inkubatoriuose arba šildomose lovelėse. Būtent jos prižiūri, slaugo sunkios būklės arba neišnešiotus naujagimius. Bendrosios praktikos slaugytojas dirba su naujagimiais mamų palatose, atlieka įvairias procedūras. Atsižvelgiant į vaiko būklę yra taikomos tam tikros metodikos, gydymo schemos. Tačiau drįstu sakyti, kad šalia to yra ir išugdytas tam tikras vidinis pojūtis – specialistai intuityviai, iš menkiausių kūdikio judesių, turi suprasti, kas būtent šiuo metu reikalinga sergančiam mažyliui“, – skyriaus darbo specifiką trumpai aptaria V. Aleksandravičienė.

Dalis Naujagimių skyriaus gydytojų, slaugytojų čia dirba jau 20 metų ir daugiau. Skyriaus vadovė sako, kad ilgametė patirtis yra vertybė. „Džiaugiuosi skyriaus personalu ir ilgamete daugumos specialistų patirtimi. Dažnai kalbama apie jaunų specialistų poreikį, naujas idėjas, kurias jie įneša. Su tuo sutinku, bet prisikviesti naujų specialistų nėra lengva. Tą lemia daugybė faktorių, vienas iš jų – darbo specifika su naujagimiais. Skirtingai nei suaugusieji, ar ūgtelėję vaikai, naujagimiai negali apie savo savijautą pasakyti nieko – kaip specialistas tu tampi vaikelio akimis, rankomis, norais, pajautimu. Komanda, kuri šiuo metu dirba skyriuje yra labai stipri – ilgametis gydytojų ir slaugytojų įdirbis yra nepakeičiamas. Jaunas specialistas čia turėtų ir daugybę vertingų pamokų. Be meilės kito vaikui dirbti tokiame skyriuje būtų neįmanoma“, – pasakoja V. Aleksandravičienė.

Pagrindinis tikslas – besąlygiška pagalba gyvybei

Visapusiška sergančių mažylių priežiūra ir slauga – pagrindinis šio skyriaus specialistų uždavinys. Kiekvienas atvejis čia kruopščiai analizuojamas, dedamos visos pastangos padėti naujai gyvybei sustiprėti ir atrasti vidinius resursus augti ir vystytis. Paklausta apie labiausiai įsiminusius atvejus, gydytoja V. Aleksandravičienė gūžteli pečiais ir nusišypso sakydama, kad visi atvejai ypatingi. „Tiesiog kai kurie reikšmingi ir kitokie dėl sudėtingų ligos charakteristikų. Mūsų pacientais tampa 25–26 savaičių ir labai mažo svorio naujagimiai. Visai neseniai turėjome vos 650 gramų arba 870 gramų sveriančius mažuosius pacientus. Ypatingos būna visos situacijos vaikeliui gimus sunkioje hipoksijoje, kai per pirmas dvi-tris valandas, atlikus reikalingiausias ekstrines procedūras, tolimesniam gydymui perduodame mažylį kolegoms Kaune. Pamenu sudėtingą dvynukių atvejį, kai nakties metu mergytės gimė iš atšokusios placentos. Tada vienu metu teko rūpintis dviejų kūdikių gyvybėmis – vienai jų buvo reikalinga pagalba atstatant kvėpavimo funkcijas, kitai buvo reikalingas kraujo perpylimas. Dėl vaikučių gyvybės ir sveikatos kovoja daug specialistų, visi orientuoti į bendrą tikslą – besąlygišką pagalbą gyvybei. Yra neapsakomas jausmas, kai praėjus kiek laiko, matai tuos pačius vaikus bėgiojančius ir laimingus – supranti, kiek daug tavo darbas vertas“, – prisiminimais dalijasi V. Aleksandravičienė.

Kokį rezultatą ilgalaikėje perspektyvoje atnešė medikų komandos darbas parodo tėvelių refleksijos ir padėkos: „Dažnai pasitaiko, kad sergančio naujagimio ligos patirtis vos gimus, pasireiškia augimo raidoje tam tikrais liekamaisiais reiškiniais. Tai kontroliuoti kai kuriais atvejais būna itin sudėtinga, nes ne visada žinai, kokie pakitimai su vaiko smegenimis vyko dar jam esant gimdoje ar ką tik po gimimo. Kai po pusės metų, po metų, ar daugiau tėvai atsiunčia žinutę, kurioje nuotrauka su jau paaugusiu vaiku, tu matai, kad rezultatas yra maksimaliai geras, kad vaiko raida neatsilieka, tėvai dėkingi – tai yra pats didžiausias medikų komandos darbo ir pastangų įvertinimas“.

Atsakyti į jautrius tėvų klausimus nėra paprasta

Kūdikio gimimas į įprastą tėvų gyvenimo ritmą atneša naujų patirčių, džiaugsmo, bet tuo pačiu ir nerimo, ypač, jeigu naujagimiui diagnozuojamos tam tikros patologijos. Todėl labai svarbu kalbėti ir apie tėvų išgyvenimus. Gydytoja V. Aleksandravičienė neslepia, kad ypač sudėtingais atvejais gydytojo darbas yra ne tik šalia naujagimio – daug dėmesio skiriama pristatant tėvams esamą situaciją, išaiškinant galimus rizikos veiksnius: „Psichologinis momentas čia labai svarbus, nes tėvai laukę sveiko ir laimingo vaikelio susiduria su realybe, kuri nedžiugina ir svarbiausia – nėra aiški. Atsakyti į jautrius tėvų klausimus – „Kodėl kažkas negerai būtent su mano vaiku? Kaip esama situacija atsilieps mano vaiko raidai?“ – nėra paprasta. Tėvelių susirūpinimas neabejotinai suprantamas, tačiau lenktynėse su laiku, medikų komanda koncentruojasi į vaikelio būklės stabilizavimą, ligos diagnozavimą ir gydymo pritaikymą. Viskas vyksta dinamiškai ir greitai. Tu kaip gydytojas slaugytojoms pasakai, kas turi būti suruošta numatytai procedūrai, kas turi būti padaryta, tada skubi pas tėvus perteikti pagrindinės informacijos“.

Pirmomis akimirkomis svarbiausias yra laikas, nes bet kuriuo metu naujagimio būklė gali pasikeisti į neigiamą pusę. „Laiko išsamesniam pokalbiui atsiranda tada, kai medikų komanda gali atsitraukti ir saugiai palikti vaikutį. Tėvų kantrybė, pasitikėjimas medikais, racionalus mąstymas yra tai, ko mes, medikai, labiausiai norime iš jų. Manau, kad kai nepasitiki natūralu, kad tu pamiršti, jog tas pats specialistas dabar rūpinasi būtent tavo vaiku. Dažnai mėgstu pateikti laukiančiųjų eilėje pavyzdį. Tarkim, aš dabar stoviu prekybos centre, ar kitoje paslaugų teikimo vietoje, eilėje po savo vaikučio, nes noriu gauti prekę, informaciją, konsultaciją ar paslaugą. O norėdama gauti greičiau braunuosi be eilės pirmiau savo vaiko. Viskas veikia panašiu principu – reikėtų nebandyti užlysti eilėje prieš savo vaiką, nes taip mes galime jam pakenkti. Tereikia kantriai sulaukti savo eilės“, – baigdama pokalbį nuoširdžiai šypsosi V. Aleksandravičienė ir priduria, kad tėvų ir medikų tarpusavio supratimas labai palengvina ir taip tuo metu sudėtingą situaciją.

 


Šaltinis: Respublikinė Šiaulių ligoninė