ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2022:05:18 12:19

Slidumo traumos neplanuotas atostogas gali suplanuoti visam pusmečiui

Traumas patyrusių žmonių  Ortopedijos traumatologijos centre būna visada, bet snygis bei šaltis skaičių visada didina. Ir šiuo metu centre traumuotų žmonių skaičius, lyginant su ankstesnėmis dienomis ir savaitėmis, didėja. Yra  ir autoįvykių, įvykusių dėl slidžios kelio dangos, yra ir šaligatvyje griuvusių ir susilaužiusių koją ar ranką, pacientų. Į skyrių patenka sunkias traumas patyrę žmones, kurių gydymui prireikia operacijos, o nežymias traumas patyrusiems pacientams pagalba suteikiama skubiosios pagalbos kabinete ir skiriamas ambulatorinis gydymas.

Pacientai neslepia apmaudo

Prie Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro skubiosios pagalbos kabineto, dirbančio visą parą,  savaitgalį būriuojasi traumas patyrę žmonės. Kabinete kasdien apsilanko per 25 žmonės, patyrę įvairias traumas. Pastaruoju metu, pasak gydytojos Jūratės Kučinskienės, dažniausiai susižeidžia griūdami slidžiose gatvėse, net kiemuose.

Žmonės pasakoja apie patirtas traumas ir neslepia apmaudo, nes susižalojo netikėtai ir kvailai, o darbingumo neteko ilgam. Jauna moteris pasakoja, kad tik išbėgusi į kiemą paduoti vyrui automobilio raktelių. Deja, šlepetėmis apsiavusi slydo ir susitrenkė stuburą.

Neslepia apmaudo ir kita šiaulietė, patyrusi rankos kaulo lūžį. Moteris susižalojo šeštadienį, bet iki šiol nejaučia jokio skausmo, tik ranka patino. Nusprendė atvykti pas gydytojus ir įsitikinti, ar viskas gerai. Paaiškėjo, kad ranką dėl kaulo lūžio teks gipsuoti ir ji negalės dirbti mažiausiai šešias savaites. „Gal kokia klaida įvyko, gal rentgeno nuotrauka ne mano“, – neslepia apmaudo pacientė, bet Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja  Laima Šimkauskienė gali tik patarti, kaip saugoti gipsuotą ranką, kad nereiktų dar ilginti gydymo laiko.

Gydytojo vizito laukia ir petį susižalojęs vyras, greitosios medicinos pagalbos stoties medikai atveža klubo sąnarį išsinarinusį vyrą. Iki dešimtos valandos  ryto – dešimt traumas patyrusių žmonių. Medikai sako, kad srautas – labai didelis ir darbo labai daug.

Dažniausiai kenčia kaulai

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas pastebi, kad  pastarosiomis paromis daugiausiai atvyko pacientų dėl kaulų lūžimų: vienam lūžę kojų, kitam – dubens kaulai, trečiam išniręs raktikaulis. Kritimo dėl slidumo dažniausios traumos yra kulkšnių lūžimai, raiščių plyšimai, patempimai, peties, alkūnės išnirimai ir kaulų lūžimai.

„Paprastai žmogus paslydęs griūva ir, bandydamas išvengti smūgio, ištiesia rankas ir lūžta ar išnyra kaulai, tad apie 90 proc. slidumo traumas patyrusių žmonių nukenčia kaulai, lūžta rankų ar kojų kaulai: žastikaulio, stipinkaulio, alkūnkaulio. Žiemą dažnai patiriamos ir čiurnos, riešo, kelio ar klubo sąnarių traumos, kai lūžta šiuos sąnarius sudarantys kaulai, plyšta raiščiai ar pažeidžiama sąnarinė kremzlė. Nugriuvus ant šono, įvyksta dubens kaulų, kryžkaulio lūžiai. Daug sutrenkimų, sumušimų. Patys sudėtingiausi yra šlaunikaulio lūžiai, kurie dažniausiai įvyksta vyresnio, pensinio amžiaus žmonėms.

Dauguma pacientų gydomi ambulatoriškai. Šie pacientai ir turėtų kreiptis į pirminės asmens priežiūros centro įstaigose dirbančius traumatologus, bet jie atvyksta ligoninę ir tenka ilgai laukti eilėje.

Traumų pasekmės įvairios

„Pirmadienio rytą atvykusiems pacientams dažniausiai diagnozuotos riešo traumos, vienas pacientas patyrė peties traumą. Dažniausiai traumas patiria darbingo amžiaus žmonės, kurie susižaloja eidami į darbą. Senjorų pasitaiko mažiau, dabar ir dėl koronaviruso infekcijos baimės mažiau vyresnio amžiaus žmonės eina iš namų“, – pastebi ortopedė traumatologė Jūratė Kučinskienė ir neslepia, kad ir pati slydo ir vos pavyko išvengti traumos.

Traumos pasekmės įvairios, priklauso nuo traumos sunkumo. Bet jei jau lūžo kaulas, bet operuoti nereikia, vis tiek du mėnesius žmogus bus nedarbingas. Medikė sako, kad kai tenka operuoti lūžusią galūnę, neplanuotas atostogas pacientas gali planuoti visam pusmečiui.
„Kai nelauktai pasninga, pašąla, žmonės tarsi nebemoka vaikščioti. Daugiau ir avarijų vyksta, nes ir matomumas blogesnis, ir slidesnė kelio danga“, – sako J. Kučinskienė.

Paklausta, kaip išvengti traumų, gydytoja pataria kelininkams nedelsiant valyti gatves. Deja, kelininkus žiema visada užklumpa netikėtai ir gatvės daugelyje miesto vietų nevalytos visą savaitgalį. Medikai pastebi, kad sunkioms traumoms gydyti valstybė išleidžia daugiau pinigų, nei išleistų smėliui, kurio reikia gatvėms ir šaligatviams barstyti.

Medikai pataria ir patiems pėstiesiems būti atsargesniems, avėti ne  tokiais slidžiais padais avalynę, o senjorams pagalvoti, ar būtina eiti į lauką, kai tokios slidžios gatvės ir kiemai, ar verčiau atidėti reikalus ir išvengti nelaimės.

Ortopedė traumatologė Jūratė Kučinskienė neslepia, kad dirbti sunku, kai į kabinetą vienas po kito eina traumuoti žmonės. Vieni pasakoja, kad nepastebėjo po sniegu esančio ledo ir slydo. Medikai pastebi, kad neblaivūs žmonės, patyrę traumą, neskuba į gydymo įstaigą, stengiasi išblaivėti. Bet tai, pasak medikų, nėra gerai, nes įvyksta daugiau komplikacijų ir skubios pagalbos suteikti jau neįmanoma, reikia sudėtingesnio gydymo, kartais neišvengiama ir gijimo komplikacijų.

Nušalimo galima išvengti

Dar labai didelių šalčių nebuvo, bet Skubiosios pagalbos kabineto traumatologų pagalbos jau prireikė trims nuo šalčio nukentėjusiems žmonėms. Bet kartai net ir nereikia didelio šalčio, kad žmogus nušaltų, jei jis užmiega šaltyje, esant minusinei temperatūrai.
Dažniausiai dėl nušalimų atvyksta tie patys neblaivūs asmenys, užmiegantys lauke, šaltyje. Bet kai diagnozuojamas III-IV laipsnio nušalimas, neišvengiama nekrozės ir liūdniausių pasekmių – galūnės amputacijos ir neįgalumo visam likusiam gyvenimui.  Būna ir bendro kūno nušalimo atvejų, kai paciento nebepavyksta išgelbėti.

Įprastai nušalimai pasireiškia ne iš karto. Prognozuojami šalti orai visą savaitę, tai nušalusių daugės nuo kitos savaitės vidurio. Po savaitė ar net keleto parų po nušalimo žmonės kreipiasi medikų pagalbos. Tą pačią dieną nemato ir nejaučia nušalimo reiškinių, patys bando gydytis.

Ortopedijos traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas sako, kad kai oras atšalęs ir yra gana didelis vėjas, galima nušalti ir esant pliusinei temperatūrai, kai yra nuožvarbos, kai neapsaugotos kūno dalys patiria minusinį jutiminės temperatūros poveikį.  Pirmiausia apšąla neuždengtos kūno dalys – veidas, rankos, jei bloga, drėgna avalynė – kojos.
Sunerimti reikia, pajutus pirmuosius nušalimo simptomus: dirginimą, odos rankų pabalimą, skausmą. Pirmoji pagalba – šilta patalpa, vandens vonelė. Vanduo neturi būti karštas, nes jis gali tik pabloginti situaciją, paskatinti krešulių susidarymą. Atšildyti nušalusias galūnes patariama kūno temperatūros vandenyje. O jei įvyksta gilesni nušalimai, kai išryškėja ir pūslės, būtina kreiptis pagalbos į medikus. Tam, kad išvengti nušalimo, patariama išeinant į šaltą orą naudoti riebesnį veido, rankų kremą, taip pat apsaugoma ir vaikų odą. Svarbu ir tinkami šalčiui drabužiai, kokybiška, šilta ir sausa avalynė.

 


Šaltinis: Respublikinė Šiaulių ligoninė