ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:12:04 4:06

Gyventojai tiki valstybės progresu, bet nerimauja dėl klimato kaitos ir geopolitinės situacijos

Ar esate bandę mintyse pagalvoti, kokia bus Lietuva 2050-aisiais? Kokioje valstybėje norėtumėte gyventi po kelių dešimtmečių ir ką galėtumėte padaryti jau šiandien, kad šie lūkesčiai pradėtų pildytis? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo diskusijų „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“ dalyviai Klaipėdoje, Jurbarke ir Kaune. 

Diskusijų ciklas „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“ – tai Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo dalis. Rengiant šią strategiją yra siekiama apibrėžti valstybės pažangos viziją ir raidos gaires artimiausiems keliems dešimtmečiams. „Diskusijas įvairiose Lietuvos vietovėse organizuojame norėdami išgirsti ir įtraukti kuo įvairesnius balsus į pokalbį apie valstybės ateitį“, – sako viena iš šių diskusijų koordinatorių, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikė Dovilė Gaižauskienė. Numatoma, kad iki 2022 m. pavasario bus surengta 10 diskusijų su piliečiais skirtinguose Lietuvos regionuose, o jų metu surinktos įžvalgos taps vienu iš duomenų šaltinių formuojant galimus valstybės pažangos scenarijus. D. Gaižauskienės teigimu, šiomis diskusijomis yra siekiama identifikuoti šalies gyventojų lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities.

Pasak D. Gaižauskienės, vykstant į skirtingus Lietuvos regionus ir kviečiant diskutuoti apie Lietuvos ateitį, siekiama į strategijos rengimą įtraukti šalies gyventojus, kurie dažniau lieka tokių dokumentų rengimo proceso paraštėse. „Kalbantis su gyventojais siekiame geriau suprasti, kokioje Lietuvoje jie norėtų gyventi, ką išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Norime, kad Lietuvos gyventojai taptų strategijos „Lietuva 2050“ bendrakūrėjais, o jų įžvalgos papildytų strategijos turinį“, – teigia D. Gaižauskienė.

Jau įvyko susitikimai Klaipėdoje, Jurbarke ir Kaune. Diskusijų dalyviai į šalies ateitį žvelgė daugiau pozityviai ir dalinosi tikėjimu, kad po kelių dešimtmečių Lietuvoje bus įvykęs teigiamas pokytis. Vis dėlto pokalbių metu išryškėjo ir nerimą keliančios temos, tokios kaip sudėtinga geopolitinė situacija, klimato kaita, būtini pokyčiai švietimo sistemoje, demografinė situacija regionuose.

Pirmoje diskusijoje Klaipėdoje dalyvavęs jaunimas akcentavo poreikį piliečių įgalinimui ir to kuriamą pozityvų pokytį valstybėje, o  jurbarkiečiai išreiškė pasitikėjimą jaunąja karta, aptarė per trisdešimt nepriklausomybės metų pasiektą Lietuvos pažangą. Diskusijoje Kaune apsvarstytas ir technologijų kuriamas pokytis, susitarimo dėl esminių klausimų svarba. Didžioji dalis visų diskusijų dalyvių išsakė mintis, kad ir 2050-aisiais Lietuva kaip nepriklausoma valstybė egzistuos. Paklausus, ką jau rytoj jie galėtų padaryti dėl išsakytų ateities vizijų Lietuvai, dauguma dalyvių minėjo, kad jie tęs šias svarbias diskusijas su savo artimaisiais, bendradarbiais, kaimynais, dalinsis nuomonėmis ir idėjomis, kaip turėtų atrodyti Lietuvos ir Klaipėdos, Jurbarko ar Kauno miestų ateitis. „Siekiame, kad diskusijos ir kitos gyventojų įtraukimo formos taptų įprasta praktika, propaguojama tiek viešosios politikos formavimo procese, tiek vietinėse bendruomenėse – džiugu, kad ir gyventojai mato tokių diskusijų ir susitikimų prasmę ir reikalingumą“, – sako D. Gaižauskienė.

Daugiau informacijos apie strategijos rengimo procesą galima rasti LR Vyriausybės puslapyje.

 


Šaltinis: STRATA