ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:12:04 4:12

G. Šimkus: sklandi žalioji ekonomikos transformacija įmanoma tik sukūrus tinkamą paskatų sistemą

Lietuva per ateinančius dešimt metų yra įsipareigojusi reikšmingai transformuoti ekonomiką žaliąja kryptimi, o tvariai tą padaryti galima tik sukūrus tinkamą paskatų sistemą, Lietuvos banko ekonomikos žalinimui skirtoje konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Turime jau dabar identifikuoti darbuotojus ir šalies regionus, kuriuos žaliosios ekonomikos transformacija paveiks labiausiai, pasirūpinti teigiamomis paskatomis, reguliavimu ir kompensuojančiaisiais mechanizmais, perkvalifikuoti darbuotojus ir kurti naujas darbo vietas klimatui draugiškose veiklose“, – sakė Lietuvos banko valdybos primininkas Gediminas Šimkus.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, skaičiuojant pagal teršalų kiekį vienam gyventojui, Lietuvoje per dešimt metų nesumažėjo, o pastaraisiais metais netgi didėjo – pagal šį rodiklį Lietuva rikiuojasi Europos Sąjungos (ES) valstybių sąrašo viduryje. Didžiąją dalį, beveik 70 proc., šiltnamio efektą sukeliančių dujų Lietuvoje išmeta keturi sektoriai: sausumos transportas (26 %), namų ūkių privatus transportas (19 %), žemės ūkis (17 %) ir chemijos pramonė (9 %). Reikšmingo persilaužimo žaliojo kurso link padėtų pasiekti tinkamai subalansuota investicijų, paskatų, reguliavimo ir taršos apmokestinimo sistema.

Investicijos į modernų viešąjį transportą, švarias privačias transporto priemones ir joms būtinos infrastruktūros plėtrą galėtų sumažinti tiek transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, tiek ir oro užterštumą. Pastaruoju metu labai išaugusi dujų kaina, akivaizdžiai parodo, kad privalome nedelsdami investuoti į atsinaujinančiąją energetiką – taip mažintume priklausomybę nuo iškastinio kuro ir išorinių energijos tiekėjų. Klimatui draugiškos investicijos, pavyzdžiui, švarios energijos technologijų kūrimas, ne tik padėtų spręsti klimato kaitos problemas, bet ir padėtų šalies ekonomikai kilti vertės grandine aukštyn. ES žaliajam kursui įgyvendinti iki 2030 m. yra numačiusi mažiausiai 1 trln., Lietuva žaliesiems tikslams iš ES lėšų – apie 1 mlrd. Eur investicijų.

Tarptautinių institucijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), analizė rodo, kad anglies dvideginio apmokestinimas yra veiksmingiausia priemonė kovoti su klimato kaita. Dalyje Europos šalių tarša anglies dvideginiu jau apmokestinama ir tokių valstybių skaičius kasmet didėja, tačiau Lietuvoje tokio mokesčio dar nėra. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, apmokestinus taršą, būtų galima surinkti reikšmingą lėšų sumą, kurią būtų galima skirti ekonomikos žaliajai transformacijai spartinti ir kompensuojantiesiems mechanizmams labiausiai nuo šios transformacijos nukentėsiantiems asmenims.

Lietuvos banko ekonomikos konferencijoje „Tiesiame kelius į žaliąją ekonomiką“ pagrindinį pranešimą skaitys Aienas Goldinas (Ian Goldin), Oksfordo universiteto globalizacijos ir plėtros profesorius, daugelio knygų šia tema autorius; ilgalaikę Lietuvos kovos su klimato kaita ir energetikos politikos viziją pristatys aplinkos ministras Simonas Gentvilas; įžvalgomis ir patirtimi dalysis Nyderlandų centrinio banko, TVF ir kitų organizacijų atstovai.


Šaltinis: Lietuvos bankas