ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:09:20 2:27

87 proc. verslų naudoja atvirus įmonių duomenis savo veikloje, atskleidžia įmonių apklausa

62 proc. įmonių naudoja atvirus duomenis potencialių klientų įmonių būklei vertinti, 42 proc. tikrina finansinius duomenis, 35 proc. peržvelgia įvairių kitų institucijų, tokių kaip Užimtumo tarnyba, Sodra, Darbo inspekcija, duomenis, rodo atvirų duomenų platformos „Okredoužsakyta įmonių apklausa apie tai, kaip jos savo veikloje naudoja valstybės institucijų atvertus duomenis. 

Matome, kad įmonės vis aktyviau naudojasi atvirų duomenų teikiamais privalumais – patikrinti savo būsimų kliento būklę, surasti naujų nišų pardavimams ar įvertinti kliento riziką, tačiau neramina tai, kad 13 proc. įmonių apskritai nenaudoja jokių atvirų duomenų savo veikloje, tai reiškia, netikrina net pagrindinės įmonių informacijos, – sako „Okredovadovė dr. Gerda Jurkonienė. – Atviri duomenys leidžia tiksliau įvertinti partnerių ir klientų riziką, pardavimų potencialą, o taip pat suteikia visai verslo ekosistemai taip būtino efektyviai veiklai skaidrumo bei skaidrina valstybės ir verslo santykius

Daugiausia – 62 proc. apklaustų įmonių duomenis naudoja potencialių klientų būklei vertinti, panašiai – 56 proc. – įvertinti esamų klientų situaciją, toliau rikiuojasi naujų klientų paieška, sukčiavimo rizikos vertinimas ar klientų skolų valdymas. 

Pasak G. Jurkonienės, Lietuvoje valstybės institucijos ir jos valdomos įmonės vis dar yra atvėrę mažai sukauptų duomenų, juos atveria netinkamu formatu, todėl verslas negali efektyviai jais naudotis. „Pažangiose Europos valstybėse, kur institucijos yra plačiai atvėrę duomenis, savo duomenis jau atveria ir privačios įmonės. Jų pagrindu duomenų startuoliai gali kurti naujas paslaugas ir naujus įrankius verslo reikmėms taip atveriamos naujos verslo nišos, kurios padeda įmonėms greičiau ir efektyviau augti. Iš to naudos gauna ir atveriantys duomenis, ir kuriantys naujus sprendimus verslai, ir valstybė, surinkdama daugiau mokesčių“, – sako „Okredovadovė.  

Infobalt“ vykdantysis direktorius Mindaugas Urbonas komentuodamas situaciją sako, kad net tos bendrovės, kurios naudojasi atvirais duomenimis, peržiūri tik statistinius, pagrindinius duomenis tokius kaip bendrovės darbuotojų skaičius, apyvarta, kontaktai: „Bendrovės nesinaudoja duomenimis ne tik dėl to, kad nežino, jog jie naudingi. Lietuvoje patogiai ir prieinamai atvertų duomenų yra labai nedaug, norint, kad verslai galėtų kurti paslaugas ir auginti verslus, remiantis atvirais duomenimis, jie turi būti realaus laiko, prieinami.

Duomenų atvėrimas ES lėtai vykstantis procesas

Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų direktorato politikos ir teisės pareigūnas, atsakingas už duomenų atvėrimą Europos šalyse, Szymon Levandowski akcentuoja, kad atviri duomenys šiuo metu yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių, o viešasis sektorius yra vienas iš pagrindinių atvirų duomenų šaltinių. „Europos Komisija sukūrė teisinį pagrindą viešųjų duomenų naudojimui, tačiau dažniausiai proceso sėkmė priklauso nuo to, kiek nacionalinės vyriausybės ir vietos verslas deda pastangų, kad atvertų tikrąjį atvirų duomenų potencialą“,  – sako EK pareigūnas. 

Airių bendrovės „Derilinx, kuri padeda valstybėms atvėrinėti duomenis, produktų ir programų vadovas Adriano Oliveira Amaral įžvelgia tris didžiausius iššūkius, kurie lemia, jog kai kurios Europos Sąjungos valstybės gana lėtai atvėrinėja duomenis: „Visų pirma, tai sunkumas suklasifikuoti duomenis pagal tam tikras temas ar objektus – pavyzdžiui, sveikata ir sveikatingumas, tvarumas, mobilumas ir panašiai. Antra, duomenys atvėrinėjami lėtai dėl to, jog dažnai vyriausybės nėra pakankamai kompetentingos atskirti duomenų privatumą nuo duomenų atvirumo. Ir trečia: trūksta supratimo, pagalbos, žinių, kaip identifikuoti svarbiausius duomenis ir kaip paskatinti jų naudojimą. Tikime, kad sukūrus sąlygas dalintis informacija ir mokytis, kartu labiau įtraukiant potencialius duomenų naudotojus, duomenų atvėrimo procesas ES vyktų sklandžiau,  – teigia A. O. Amaral.

Didžiosios įmonės – duomenų naudojimo lyderės

Apklausa atskleidė, kad kuo didesnės įmonės, tuo jos daugiau naudoja atvirų duomenų savo veikloje – pvz., bendrus įmonių duomenis savo veikloje naudoja 87 proc. mažų įmonių ir visos apklaustos didelės įmonės. Įvairių institucijų duomenis įvertina 33 proc. mažų įmonių ir 83 proc. didelių įmonių. 

Didžiosios įmonės turi išteklių ir kompetencijų dirbti su atvirais duomenimis, tačiau mažosios įmonės paliekamos vienos įvertinti partnerių būklę ar tvarkytis su stringančiais tarpusavio atsiskaitymais – šioje vietoje valstybė, atverdama duomenis, turi suteikti mandatą privačiam verslui kurti būtinus įrankius mažam ir vidutiniam verslui, – sako G. Jurkonienė. – Mūsų atvirų duomenų platforma yra geriausias pavyzdys, kaip privatus verslas gali greitai reaguoti į tokias situacijas, kaip pandemija, apjungti įvairių institucijų įvairiais formatais skelbiamus duomenis, ir sutelkti verslui reikalingus duomenis vienoje vietoje.  

G. Jurkonienei antrina ir Jekaterina Bitus, „Swedbank Lietuvastartuolių partnerysčių vadovė: „Atviri duomenys gali tapti puikiu įrankiu ne tik didžiosioms, bet ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Deja, dažnu atveju tokios įmonės neišnaudoja atvirų duomenų potencialo, nors tai padėtų efektyviau priimti verslo sprendimus ir valdyti partnerių riziką. Manau, kad taip nutinka dėl to, kad gyvename tam tikrame užburtame rate: kol duomenys nėra lengvai pasiekiami ir paruošti naudoti, tol smulkiajam ir vidutiniam verslui sunku įvertinti jų naudą ir panaudojimo galimybės, – teigia. J. Bitus.

Vertina savo būsimus partnerius

Pasak „Okredovadovės, prasidėjus pandemijai, kuomet buvo sunku vertinti ateities perspektyvas, tarpusavio atsiskaitymai buvo sutrikę, įmonės ieškojo būdų, kaip gauti informacijos apie partnerių būklę: „Apklausos rezultatai atskleidė, kad 45 proc. respondentų atvirus duomenis naudoja naujų klientų paieškai, 44 proc. sako taip vertinantys sukčiavimo riziką, o 40 proc. duomenis pasitelkia klientų skoloms valdyti. Duomenų analizavimas priimant verslo sprendimus yra labai svarbi sritis, padedanti užkardyti įmonių tarpusavio atsiskaitymų sutrikimus, – sako G. Jurkonienė.

Įmonių apklausą „Okredoužsakymu rugpjūčio 16-23 d. atliko tyrimų bendrovė „Norstatir apklausė 200 įvairaus dydžio įmonių visoje Lietuvoje.