ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:16 8:24

Nepašalinus neteisėtos statybos padarinių – nemalonios pasekmės

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) atkreipia dėmesį, kad jos pateiktų privalomųjų nurodymų šalinti neteisėtos statybos padarinius, kurie yra vykdomieji dokumentai (pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11, 14 straipsnius), nevykdymas gali sukelti itin nemalonių pasekmių.

 

Svarbu paminėti ir tai, kad jei neteisėtų statybos darbų įteisinimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, įteisinimo veiksmus statytojai gali atlikti ir gavę Statybos inspekcijos privalomuosius nurodymus dėl pažeidimų šalinimo.

Jei dėl svarbių priežasčių privalomojo nurodymo neįmanoma įvykdyti per jame nustatytą terminą, asmenys iki nustatyto termino pabaigos gali motyvuotai kreiptis į Statybos inspekciją ir prašyti pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo laikotarpį (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11, 14 straipsniai). Savavališkos statybos atveju, privalomojo nurodymo vykdymo terminą (ilgesniam laikotarpiui nei Statybos inspekcija) gali pratęsti administracinis teismas, į kurį asmeniui privalu kreiptis nepasibaigus Statybos inspekcijos nustatytam ar pratęstam privalomojo nurodymo vykdymo laikui.  

Apie įvykdytą privalomąjį nurodymą arba jame įteisintus nurodytus statybos darbus nedelsiant reikia informuoti Statybos inspekciją, kuri patikrina, ar pažeidimai pašalinti.

Kalbant apie privalomųjų nurodymų nevykdymo pasekmes, visų pirma paminėtina, kad privalomieji nurodymai, jei laiku neįvykdomi, priverstiniam vykdymui perduodami antstoliams, kurie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo. Teismas valstybės naudai gali skirti iki 300 eurų dydžio baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną (baudos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas), o baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Jei Statybos inspekcija surašo privalomąjį nurodymą nugriauti statinį ir toks privalomasis nurodymas geranoriškai nevykdomas, pradėjus vykdomąją bylą teismas gali suteikti teisę Statybos inspekcijai pačiai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens, kuriam surašytas nurodymas, lėšomis. Tokiu atveju Statybos inspekcija viešųjų pirkimų būdu parenka griovimo darbus atliksiantį rangovą. Statybos inspekcijos už neteisėto statinio griovimą ir statybvietės sutvarkymą rangovui apmokėtos lėšos antstolio pradėtoje vykdomojoje byloje yra laikomos vykdymo išlaidomis ir išieškomos iš skolininko, kuriam buvo surašytas privalomasis nurodymas atlikti neteisėto statinio griovimo darbus. Neturint lėšų padengti vykdymo išlaidas, antstolis gali imtis skolininko turto arešto, realizavimo ir kitų Civilinio proceso kodekse numatytų veiksmų. Taigi toks privalomojo nurodymo vykdymo modelis sukelia daug sunkesnių pasekmių, nei geranoriškas privalomojo nurodymo vykdymas.

Pasitaiko atvejų, kai privalomuosius nurodymus pašalinti neteisėtus statybos darbus gavę asmenys skuba perleisti turtą, tikėdamiesi išvengti privalomojo nurodymo vykdymo. Pažymime, kad pagal teismų praktiką, statybos pažeidimą turi pašalinti asmuo, kuris jį atliko, todėl turto perleidimas nepanaikina prievolės vykdyti nurodymą. Be to, rizikuojama vėliau tokį sandorį ginčyti teisme, grąžinti gautas pardavimo sumas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis (4.103 straipsnis), neteisėtai pastatytu ar statomu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Taigi asmenys, gavę privalomuosius nurodymus šalinti neteisėtas statybas, turėtų itin atidžiai įvertinti jų nevykdymo pasekmes, rizikas patirti didelių nuostolių, ir stengtis pažeidimus pašalinti geranoriškai.


Šaltinis: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija