ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:13 9:56

Neurologas A. Vilionskis: kiekviena uždelsta minutė gali kainuoti gyvybę

Insultas yra ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris kyla staiga užsikimšus galvos smegenis maitinančiai kraujagyslei, todėl atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Nors apie insultą kalbama gana dažnai, RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis teigia, kad informacijos galėtų būti dar daugiau: „Insultas yra ūmi liga ir, deja, mes negalime numatyti, kada jis įvyks – nėra jokių išankstinių įspėjamųjų ženklų. Tačiau jau įvykęs insultas turi aiškius požymius: staiga sutrikusi kalba, nusilpusi ar nutirpusi viena kūno pusė, sutrikusi vienos akies rega, sutrikusi pusiausvyra. Būtina pabrėžti, kad sutrikusi pusiausvyra ir galvos svaigimas (svaigulys) yra du skirtingi dalykai, ir tik sutrikusi pusiausvyra laikoma tipiniu insulto požymiu. Atsiradus bent vienam iš išvardytų simptomų, būtina kuo greičiau kviesti pagalbą.“

Kartais pasitaiko atvejų, kuomet insulto ištiktas žmogus pats negali įvertinti savo būklės, neatpažįsta simptomų arba juos ignoruoja ir bando elgtis lyg nieko nebūtų nutikę. Todėl labai svarbu, kad šios ligos požymius gebėtų pastebėti šalia esantys artimieji ar net nepažįstami žmonės, kurie nieko nelaukdami iškviestų pagalbą.

Paklaustas, ar laukdamas skubios pagalbos žmogus turėtų ką nors daryti ar, atvirkščiai – nedaryti, gydytojas neurologas sako, kad specifinių rekomendacijų nėra. Svarbiausia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP) ir labai aiškiai dispečeriui nurodyti atsiradusius insulto požymius. Jei yra galimybė, doc. dr. A. Vilionskis pataria surinkti namuose esančius paciento vartojamus vaistus ir turimus medicininius dokumentus, kad atvykę skubios pagalbos medikai turėtų kuo daugiau informacijos apie pacientą. Ypatingai svarbu informuoti, ar ligonis vartoja antikoaguliantus (vaistus, stabdančius kraujo krešėjimą), žinoti jų pavadinimą ir paskutinio vartojimo laiką. Taip pat informuoti apie neseniai buvusius kraujavimus ir chirurgines operacijas.

„Laikas yra smegenys“

Ištikus insultui vienas iš esminių dalykų yra laikas. Doc. dr. A. Vilionskis ragina nelaukti ir nesitikėti, kad insulto simptomai savaime praeis: „Nereikia tikėtis, kad simptomai išnyks. Būtina nedelsiant kviesti GMP. Pagalbai atvykus pavėluotai bus prarasta galimybė taikyti specializuotą gydymą, kuris galimas per 4,5–6 valandas nuo simptomų pradžios. Šios valandos ir yra „auksinis laikas“. Labai svarbu suprasti, kad kuo anksčiau bus pradėtas taikyti specializuotas gydymas, tuo rezultatai bus geresni. Ne veltui sakoma, kad laikas yra smegenys. Kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo daugiau smegenų ląstelių bus išgelbėta.“

Gydytojas neurologas pastebi ir tai, kad nors šiuolaikiniai insulto gydymo metodai leidžia ženkliai sumažinti insulto sukeltą ilgalaikį neįgalumą, tačiau net ir laiku taikomas specializuotas gydymas negali užtikrinti, kad ligonis visiškai pasveiks ir nejaus jokių insulto pasekmių sveikatai.

Gydymas ir prevencija

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ligoniai su įtariamu insultu skubiai gabenami į artimiausią insulto gydymo centrą (IGC) arba tarpinės pagalbos ligoninę (TPL), kur galima taikyti specializuotą insulto gydymą. Nesant galimybės taikyti specializuotą gydymą, ligoniai tolesnei gydytojų priežiūrai gali būti nukreipti į kitas ligonines. Siekiama, kad į gydymo įstaigą žmogus būtų pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo GMP iškvietimo.

Doc. dr. A. Vilionskis pasakoja, kad Skubios pagalbos skyriuje toks ligonis nedelsiant apžiūrimas neurologo, jam atliekami būtiniausi tyrimai (pavyzdžiui, kraujo tyrimas, galvos smegenų kompiuterinė tomografija) ir sprendžiama, kokį specializuotą gydymą taikyti. „Patvirtinus diagnozę ir nesant kontraindikacijų, pacientui nedelsiant atliekama intraveninė trombolizė, kai tiesiai į veną leidžiamas trombus tirpdantis vaistas, arba mechaninė trombektomija, kai trombas iš užsikimšusios arterijos pašalinamas mechaniniu būdu. Koks gydymo būdas bus taikomas priklauso nuo paciento būklės, gretutinių patologijų, gautų tyrimų rezultatų ir kitos turimos informacijos“, – sako doc. dr. A. Vilionskis.

RVUL Insulto centro vadovas pabrėžia, kad lengviau gydyti ne ligą, bet padaryti viską, kad jos būtų išvengta. Anot jo, insulto rizikos veiksnių nustatymas ir jų korekcija leidžia ženkliai sumažinti insulto tikimybę: „Tai yra arterinio kraujospūdžio sekimas, ankstyva cukrinio diabeto diagnostika ir gydymas, padidėjusio cholesterolio nustatymas ir korekcija, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių, ypač rūkymo atsisakymas. Esant prieširdžių virpėjimui antikoaguliantų vartojimas ženkliai mažina insulto riziką. Tačiau būtina prisiminti, kad tai nėra garantija, kad insultas niekada neįvyks.“ Taip pat gydytojas primena, kad rūpintis sveikata būtina visada, nes insultu serga ne tik vyresnio amžiaus žmonės – kasmet Insulto centre gydomi 3–4 ligoniai, kuriems nėra nė 30-ies metų.

Lietuva ir pirmauja, ir atsilieka

Doc. dr. A. Vilionskis sako, kad RVUL Insulto centre 2020 m. buvo gydoma daugiau nei 1100 ūminį insultą patyrusių ligonių ir šis skaičius išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais. Jis atkreipia dėmesį, kad Insulto centro veikla per pandemiją ir karantiną buvo ir yra tęsiama kaip ankstesniais metais: sudėtinga epidemiologinė padėtis šalyje nepakeitė nei insulto gydymo metodų, nei gydymo prieinamumo, ligoniams suteikta visa reikalinga pagalba.

„Lyginant Lietuvos situaciją su kitomis Europos šalimis, galime pasidžiaugti, kad insulto gydymo – trombolizės ir trombektomijos, – prieinamumas tikrai didelis. Pagal atliekamų trombolizių skaičių vienam milijonui gyventojų Europoje patenkame į geriausiųjų dešimtuką, o pagal mechaninės trombektomijos skaičių – į trejetuką. Be to, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje mechaninės trombektomijos procedūra visiškai kompensuojama PSDF fondo lėšomis“, – pasiekimais dalijasi Insulto centro vadovas.

Doc. dr. A. Vilionskis primena, kad RVUL Insulto centro darbas 2019 m. buvo įvertintas tarptautiniu lygiu. Po Europos insulto organizacijos (ESO) remiamos ANGELS iniciatyvos atlikto vertinimo Insulto centrui buvo įteiktas „auksinis“ apdovanojimas: „Šis apdovanojimas mums reiškia, kad einame teisinga kryptimi, žengiame koja kojon su kitų šalių insulto centrais, pasitelkiame naujausius gydymo metodus ir taktiką. O pacientams jis turėtų suteikti dar daugiau pasitikėjimo mūsų įstaiga ir gydytojais.“ Kartu gydytojas neurologas išreiškia viltį, kad ateityje ne tik tobulės gydymo sąlygos, bet vis daugiau žmonių supras insulto prevencijos svarbą ir insultų skaičius Lietuvoje ims mažėti.


Šaltinis: RVUL