ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:13 10:57

Laivo patikrinimas. Tik paskui kapitoną!

Daugeliui jūra asocijuojasi su karšta saule, romantiškais saulėlydžiais ir trumpu atokvėpiu nuo darbo ir įprastos kasdienybės. Tačiau ar kada susimąstėte, jog jūra į mūsų namus atkeliauja beveik visi daiktai, kuriuos  turime. Sukako 100 m., kai į šalį atplaukė pirmasis burlaivis su Lietuvos vėliava „Jūratė“. Nuo tos dienos mūsų jūrų uostą aplankė daugybė krovininių ir keleivinių laivų. Vien praėjusiais metais jų skaičiuojama 6453. Tarp jų 1682 užsienio laivų individualūs įplaukimai, iš kurių net 372 patikrino Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inspektoriai. Be užsienio laivų, atlikti 44 laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, inspektavimai. Kodėl laivai yra tikrinami, kokie žmonės juos tikrina ir kokios taisyklės galioja inspektuojant laivus?

„Lietuva kaip suvereni valstybė laivų patikrinimus atlieka nuo Nepriklausomybės paskelbimo. 2006 m. mūsų šalis tapo visateise Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės nare, kurios laivų inspektavimo rezultatai pripažįstami visose Paryžiaus memorandumo šalyse (tai yra visos Europos Sąjungos šalys bei Islandija, Norvegija, dabar ir Jungtinė Karalystė, Rusijos Federacija ir Kanada, kurios turi pakrantę). Visos kartu mes naudojamės bendra informacine sistema THETIS, kurioje kaupiama visa informacija apie į regioną įplaukusių laivų duomenis bei atliktus inspektavimus ir jų rezultatus“, – pasakoja LTSA Jūrų departamento direktorius Linas Kasparavičius.

Jo teigimu, Paryžiaus memorandumo narystė yra naudinga tiek kontrolę atliekančiai šaliai, tiek visiems laivams. Jei nebūtų šio susitarimo, tą patį laivą galėtų tikrinti kiekviena valstybė, o tai didelė našta plaukiojantiems laivams, jų įguloms. Dabar gi Lietuvoje atliktas patikrinimas galioja ne tik mūsų šalyje, bet ir Ispanijoje, Portugalijoje bei kitose šalyse, o islandų patikrinimas galioja ir Lietuvoje.

LTSA dirba trys laivų saugos inspektoriai bei mentorius. Jiems keliami ypač aukšti reikalavimai: aukštasis jūrinis išsilavinimas, kapitono ar mechaniko laipsnis, nors yra numatyti ir alternatyvūs būdai tapti inspektoriumi. Reikalavimų nuolat daugėja, todėl inspektoriai nuolat lanko specialius kursus, tobulinasi Europos saugios laivybos agentūros EMSA, Paryžiaus memorandumo organizacijos rengiamuose seminaruose ir mokymuose, kuriuose ne tik tobulinamos inspektuojančio asmens žinios, bet ir siekiama bendro inspektorių požiūrio į problemas.

Laivų kontrolė visada pagrįsta rizikos vertinimu. Informacinė sistema parodo, kuris iš laivų kelia abejonių, tad pirmiausia darbas prasideda biure: iš įvairių sistemų yra renkama informacija apie laivą, numatoma, kokios apimties ir rūšies bus inspektavimas ir kokių veiksmų ketinama imtis laive. Tuomet tam tikrais atvejais su laivo agentu suderinamos detalės, kiek laivas stovės prisišvartavęs, ar jame nėra negaluojančių žmonių, ir tik tuomet galima planuoti apsilankymą laive. Patikrinimai būna kelių rūšių:

  • pirminis – jei laivas neturi rizikos veiksnių ir trūkumų, įprastai susipažįstama su jo dokumentais, laivas apžiūrimas, vertinama jo būklė ir įranga;
  • išsamus  – jei laivas turi rizikos veiksnių, patikrinimo metu nustatoma trūkumų, tuomet detaliau vertinama laivo atitiktis nustatytiems tarptautiniams reikalavimams, papildomai vertinami įgulos veiksmai, jų gebėjimas reaguoti į avarines situacijas;
  • išplėstinis – kai nustatoma, kad laivas yra aukštos rizikos grupėje dėl jo tipo, amžiaus ir pan., vertinama daugybė funkcijų, įskaitant ir įgulos narių gebėjimą reaguoti į avarines situacijas.

Dažniausiai Lietuvos jūrų uoste tikrinami su Liberijos, Maršalo Salų, Panamos, Maltos, Norvegijos, Olandijos, Italijos, Portugalijos, Rusijos vėliava plaukiojantys sausakrūviai laivai, tanklaiviai, konteinervežiai, generalinius krovinius gabenantys laivai.

Įdomiausia kontrolės dalis – paties laivo patikrinimas

„Laivas jo įgulai yra ne tik darbo vieta, bet ir gyvenamoji patalpa, todėl Paryžiaus memorandumo organizacija yra parengusi tarptautinį laivų patikrinimų etikos kodeksą, kurio laivus inspektuojantys žmonės griežtai laikosi“, – teigia L. Kasparavičius. Beje, analogiškas kodeksas parengtas ir Tarptautinės jūrų organizacijos lygmeniu. Dešimt metų LTSA inspektoriumi dirbantis Artūras Abromaitis sako: „Dažniausiai laivo įgula multinacionalinė. Ją sudaro skirtingų tautybių ir rasių žmonės, bet visi jie dirba ir gyvena pagal nusistovėjusią tvarką. Todėl ją turi gerbti. Pavyzdžiui, jei laive įgula vaikšto be batų, pirmiausia reiktų atsiklausti, ar ir tu turi nusiauti avimą avalynę prieš eidamas į vidines patalpas. Dirbančius laivuose paprastai sušildo pasisveikinimas jų kalba“.

Be to, jo teigimu, visada privalu gerbti kapitoną ir nemenkinti jo autoriteto. Tik gavus jo leidimą, galima keliauti laivu ar patikrinti, kaip veikia prietaisas. „Dvidešimt metų esu plaukiojęs skirtinguose pasaulio vandenyse, pats buvau kapitonas. Įgyta patirtis man padeda geriau suprasti įgulą, o kartais iškart numatyti, kokį trūkumą laivas turės“, – teigia A. Abromaitis.

Anot jo, šiuo metu pasaulyje siaučianti pandemija sumaištį sukėlė ir jūriniame pasaulyje. Dažniau tikrinami tik pirmo būtinumo bei avariniai laivai arba tik dokumentai. „Pastebėjome, jog ir į Lietuvos jūrų uostą atplaukia daugiau tikrintinų arba laivų užklydėlių, kurie Europos vandenyse nebuvę po kelerius metus, todėl kontrolės apimtis išaugo bene dvigubai“, – teigia LTSA Jūrų departamento inspektorius.

Patikrinus laivą ir radus jame trūkumų, sprendžiama, kokį pavojų jie kelia įgulai, kokią daro įtaką darbo sąlygoms, pačiam laivui ir jūros aplinkai. Jei trūkumai dideli, laivui gali būti neleista išplaukti iš uosto. Jis sustabdomas tol, kol trūkumai nebūna pašalinti. Tai priklauso ir nuo įgulos, laivo valdytojo, taip pat nuo vėliavos valstybės kompetentingų institucijų pastangų.


Šaltinis: Lietuvos transporto saugos administracija