ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:13 9:38

Tyrimas: dauguma Lietuvos gyventojų nesuvokia savo veiksmų įtakos šalies vandens telkiniams

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač pastebimas jaunų žmonių grupėje, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

„Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų“, – teigia Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami“, – sako M. Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Kviečia išskelti nulinės tolerancijos tikslus

Siekdami didinti žmonių socialinį atsakingumą „Vilniaus vandenys“ nuo šių metų priėmė naują socialinės atsakomybės įsipareigojimą „Nulis pasiteisinimų“. Juo bendrovė išsikėlė 15-a vadinamųjų nulinės tolerancijos tikslų, kuriais sieks didesnės naudos visuomenei ir gamtai.

„Vilniaus vandenys“ išvalo daugiausia nuotekų Lietuvoje. Tiek kaip vandentvarkos įmonės vadovas, tiek ir asmeniškai kaip gamta besirūpinantis pilietis, jaučiu didelę atsakomybę, kad nuotekos į gamtą būtų išleidžiamos maksimaliai švarios. Todėl vienas iš pagrindinių mūsų įsipareigojimų – pasiekti, kad iki 2030 m. nulis į gamtą išleidžiamų nuotekų neatitiktų gamtosaugininkų keliamų reikalavimų. Vienintelis būdas mums pasiekti šį tikslą – ne tik tobulinti savo valymo įrenginius, bet ir šviesti visuomenę siekiant jos atsakingesnio elgesio“, – sako M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ specialioje svetainėje „Nulis pasiteisinimų“ siūlo visuomenei išsikelti savo nulinės tolerancijos tikslus, kuriais jie gali prisidėti prie vandens telkinių ir visos gamtos tausojimo.  Pavyzdžiui, nulis plastikinių vandens buteliukų, nulis neekologiškų buitinių valiklių, nulis neišrūšiuotų šiukšlių. Visuomenės įtraukimui ir švietimui taršos klausimais „Vilniaus vandenys“ yra sukūrę ir specialų „Facebook“ puslapį „Neterštukas“.

Tarp kitų „Vilniaus vandenų“ socialinės atsakomybės tikslų – nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų, ir t.t.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.


Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė