ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:13 11:07

I. Genytė-Pikčienė: antrasis karantinas prekybininkams švelnesnis

Iš 2020-ųjų paveldėtas griežtesnis karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus. Vis dėlto, sausį fiksuotas nuosmukis gerokai kuklesnis nei stebėjome per pirmąjį karantiną.

Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – net 14,4 proc. krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis. Vis dėlto, šįkart sektorius smūgį atlaikė kiek lengviau, nes per pirmąjį karantiną stebėjome net 18,6 proc. metinį prekybos ne maistu susitraukimą.

Labiausiai nukentėjo tekstile, drabužiais ir avalyne prekiaujančios įmonės. Jų apyvartos buvo net 64,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Trečdaliu susitraukė remonto ir būsto įrangos ir apstatymo gaminiais prekiaujančių verslų apyvartos. Ketvirtadaliu mažiau nei pernai parduota farmacijos, kosmetikos ir medicinos prekių.

Karantino suvaržymai ir mobilumo tarp savivaldybių ribojimai turėjo įtakos degalų mažmeninės prekybos apimtims – jų apyvarta per metus sumažėjo 7,5 proc.

Suvaržymai nepalietė maisto prekėmis prekiaujančių įmonių. Jų apyvartos per metus išaugo netgi 9,2 proc. ir sušvelnino bendrus sektoriaus praradimus.

Nors sausio statistiniai duomenys nuteikia optimistiškai, karantino suvaržymų poveikio mastas šio sektoriaus dalyviams labai skirtingas. Atsparumą ir palankius apyvartų rezultatus demonstruoja rinkos banginiai, prekybos centruose turintys galimybę prekiauti ne vien maistu. Jų apyvartos sausį buvo net dešimtadaliu didesnės nei prieš metus. Priešingai nei per pirmą karantiną, panika ir viruso baimė yra atslūgusi ir gyventojai nebevengia apsipirkti fiziškai. Dėl karantino patogių alternatyvų neturintys pirkėjai renkasi paprasčiausią kelią ir tuo naudojasi. Tuo tarpu smulkiesiems tenka tenkintis nuotoline prekyba, kuri, nors ir buvo dukart didesnė, nei pernai sausį, vis dar vaidina nedidelį vaidmenį bendroje mažmeninės prekybos apyvartos struktūroje.

Kita alternatyva smulkiesiems – stabdyti veiklą ir kliautis valstybės pagalbos priemonėmis, kurios, kaip žinia, gerokai vėlavo. Iš daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų turinčių mažmenine prekyba užsiimančių įmonių, net apie trečdalis yra prastovose. Taigi, ir taip didele poliarizacija pasižyminčioje rinkoje karantino suvaržymai iškraipo konkurencines galimybes, o tai ilgainiui dar labiau augins sektoriaus koncentraciją.

Stebint mažmeninės prekybos įmonių lūkesčių rodiklius, vasarį optimizmo šiek tiek daugiau. Prekybos įmonių vadovų apklausų duomenimis, vasarį, palyginti su sausiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė įmonių verslo padėties prognozė.

Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) sektoriaus įmonių vadovų prognozavo, kad verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 6 iki 17 proc. padaugėjo manančiųjų, kad ji pagerės bei nuo 24 iki 15 proc. sumažėjo teigiančiųjų, kad ji pablogės.

Mažmeninės prekybos sektoriaus dalyviai laukia karantino pabaigos ir tikisi pernai metų scenarijaus, kai po pirmojo karantino suveikė savotiškas suspaustos spyruoklės efektas. Pernai vasarą atlaisvėjus suvaržymams, staigiai atsitiesė gyventojų lūkesčiai ir atsigavo jų vartojimo apetitas. O tai leido vėlesniais mėnesiais vidaus prekybos sektoriui fiksuoti rekordinius pardavimus.


Šaltinis: INVL