ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:03:08 8:51

Namuose žmones įkalinęs karantinas parankus smurtautojams, o jų aukoms – pražūtingas

Per pirmąją pandemijos bangą pavasarį pasigirdę specialistų nuogąstavimai, kad per karantiną gali kilti smurto artimoje aplinkoje banga, nebuvo visai be pagrindo.

Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, pernai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje buvo užregistruota mažiau, tačiau nužudymų artimoje aplinkoje skaičius išaugo net trečdaliu.

Pernai šoktelėjo ir sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius.

Smurto artimoje aplinkoje ekspertai linkę manyti, kad dėl griežto karantino, kai smurtautojas ir jo auka priversti izoliuotis vienoje patalpoje, kyla daug daugiau rizikų, o galimybės pranešti apie patiriamą smurtą – menkos.

Komentaras

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė įsitikinusi, kad skelbiami duomenys apie smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, ko gero, neatspindi tikrosios padėties.

Pasak M. Jankauskaitės, karantinas labai parankus smurtautojų kėslams – jiems net nereikia papildomų pastangų: „Dėl karantino visi esame izoliuoti namuose. Nukentėjusiųjų izoliavimas yra viena pagrindinių smurtautojo elgesio strategijų. Ja siekiama primesti nepageidaujamą kontrolę – kuo mažiau akių, tuo lengviau manipuliuoti.“

Statistikos departamento duomenimis, dėl smurto artimoje aplinkoje praėjusiais metais užregistruota 7,1 tūkst. nusikaltimų – 7,3 proc. mažiau nei 2019 m.

Pernai 38,7 proc. sumažėjo seksualinės prievartos atvejų, tačiau 13 proc. daugiau užregistruota sunkių sveikatos sutrikdymų, o nužudymų padaugėjo net 33,3 proc.

Pranešama, kad 2019 m. artimoje aplinkoje buvo įvykdytas 21 nužudymas, o pernai – 28. Ypač žiaurus nusikaltimas įvykdytas ir šiomis dienomis: dukrai paskambinęs neblaivus vyras pranešė, kad peiliu subadė jos motiną.

Panašių nusikaltimų nuslėpti beveik neįmanoma, tačiau kitos smurto formos, pasak specialistų, gali likti nepastebėtos ilgą laiką.

Komentaras

M. Jankauskaitė nesistebi, kad pernai sumažėjo pranešimų apie artimoje aplinkoje patiriamą smurtą: „O kaip apie tai pranešti, jei smurtautojas visada šalia, o aukai stengiantis išsivaduoti rizika patirti sunkų sužalojimą ar gal net būti nužudytai padidėja 70 procentų? Ką darytume mes? Rizikuotume būti nužudyti ar ir vėl nepraneštume? Nestebina ir tai, kad padidėjo sunkių nusikaltimų skaičius, – smurto artimoje aplinkoje latentiškumas dėl to ir pavojingas, kad pamatome tik labai sunkius atvejus, kurių jau nebeįmanoma nuslėpti.“

Pasak ekspertės, namai moterims niekada nebuvo saugi tvirtovė ir pandemija tai tik išryškino. „Mažėjantys pranešimų apie smurtą skaičiai mus turėtų ne džiuginti, o skatinti suklusti. Tai pavojaus signalas“, – mano M. Jankauskaitė, kurios įsitikinimu, smurto artimoje aplinkoje mastas prilygsta pandemijai.

Tiesa, per pirmąjį karantiną pavasarį smurto šeimose atvejų padažnėjimą fiksavę pareigūnai tvirtina, kad rudenį jis gerokai nuslūgo. „Situacija stabilizavosi, tokio ryškaus šuolio, kokį matėme pirmojo karantino metu, šiuo metu jau nefiksuojame“, – prasidėjus antrajam karantinui lapkritį džiaugėsi Policijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Policijos atstovas aiškino, kad per pastarąjį karantiną žmonės yra mažiau suvaržyti nei pavasarį.

Tačiau ilgas buvimas namuose, nebendravimas su kitais asmenimis keičia žmonių psichologiją bei elgseną. „Jie darosi neprognozuojami“, – komentuodami naujausius duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje nerimo neslepia pareigūnai.

Remiantis išankstiniais Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pernai dėl smurto daugiausia kentėjo moterys: aštuonių iš dešimties nusikaltimų aukos buvo moterys, kas dešimtas smurtą patyręs asmuo – vaikas. Dauguma nepilnamečių (84,8 proc.) nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.

Statistika rodo, kad labiausiai smurtauti linkę 30–49 metų asmenys (54,5 proc.), turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą (58 proc.), ir darbo neturintys asmenys.

Niekur nedirbo ir nesimokė 44,5 proc. smurtautojų, net 55,2 proc. jų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Pareigūnų teigimu, didžioji dalis nusikaltimų įvykdyta girtaujant, per buitinius konfliktus. Tokiais atvejais smurtauti linkę asmenys griebia peilį, kirvį ar kitą po ranka pasitaikiusį daiktą.

Tiesa, pandemija turėjo įtakos ir kitiems nusikaltimams. Policija skelbia, kad per karantiną užfiksuoja mažiau nusikaltimų, padaromų viešosiose vietose, mažėjo plėšimų bei vagysčių.


Šaltinis: Statistikos departamentas