ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:12 6:51

Papildomos uždarbio galimybės karantino metu: kaip monetizuoti savo talentus?

Lietuvos gyventojai karantino metu noriai dirbtų papildomai internetu, tačiau nežino, kaip arba nedrįsta. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įsivertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms „įdarbinti“. Tiesa, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, mat internete gausu programišių apgaulių.

Pasaulinė pandemija ir sugriežtintas karantinas yra emociškai, o kai kam ir finansiškai sudėtingas laikas, tad gyventojų noras užsiimti papildoma veikla namuose – suprantamas: ji leidžia praskaidrinti nuotaiką ir lengviau išgyventi užklupusias negandas. Kartu tai rodo ir augantį lietuvių susidomėjimą savo finansine ateitimi.

„Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ surengta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė iš beveik 400 respondentų norėtų susikurti papildomo uždarbio galimybių, tačiau nedrįsta arba nežino, kaip tai padaryti.  Beveik 30 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių šiuo metu jau dirba papildomai – taip teigiantys dažniausiai internetu investuoja, ieško klientų savo nepagrindinei veiklai arba kuria internetinį verslą.

Internetas – galimybė „įdarbinti“ talentus

Besidomint papildomo darbo galimybėmis verta pradėti ne nuo konkrečių uždarbio įrankių paieškos, bet nuo savo talentų ir gebėjimų revizijos.

Pirmiausia, reikėtų įsivertinti, ką tikrai mėgstame daryti, kas mums sekasi geriau nei kitiems. Radę mėgstamą veiklą turėsime gerokai daugiau motyvacijos ieškant jos „įdarbinimo“ galimybių internete. Pavyzdžiui, galbūt galime nuotoliniu būdu teikti dizaino ar reklamos paslaugas, dalytis sukauptomis žiniomis ar įdomiu turiniu. Internete taip pat sėkmingai galima parduoti ir prekes – savo kurtus papuošalus, paveikslus ar drabužius.

Tyrimų duomenimis, internetinė prekyba karantino metu ypač suaktyvėjusi, tad pradėti prekiauti savo kurtomis prekėmis dabar – puikus laikas. Tam net nereikia kurti ištaigingos internetinės parduotuvės – prekes parduoti galima socialiniuose tinkluose ar naudodami jau sukurtas nemokamas platformas, tokias kaip „Etsy“, „Ebay“ ar „Amazon“.
Karantinas – geras metas ruošti dirvą darbui

Jei atrasti idėjų ar įgimtų gebėjimų sunku, karantino metu atsiradusį laisvą laiką verta investuoti į naujus įgūdžius ir žinias, kurios ilgainiui gali atverti galimybių papildomoms veikloms ar paaukštinimui, taigi – ir uždarbiui.

Tokiose platformose kaip „Coursera“ ar „Udemy“ galima rasti begalę kursų dominančiomis temomis. Juos baigę, gausime ne tik reikalingų žinių, bet ir kvalifikaciją patvirtinantį sertifikatą, kuris gali būti naudingas pradedant naują veiklą. Kompanija „Microsoft“ su ISM vadybos ir ekonomikos universitetu Lietuvoje pradeda nemokamą skaitmeninių įgūdžių lavinimo programą, kurioje galima išmokti programuoti ar analizuoti duomenis.

Verta dėmesį atkreipti ir į savanorystę ar praktiką norimose kompanijose – tai padės praktiškai patyrinėti dominančias veiklos sritis, užmegzti įdomius ir naudingus kontaktus. Įprastai tokioms „avantiūroms“ ryžtamasi retai dėl laiko trūkumo, tad karantinas tam gali būti tinkamas laikas.

Verta išbandyti save netikėtuose vaidmenyse

Kartais naudinga visiškai „supurtyti“ nusistovėjusį požiūrį į mėgstamas veiklas – tai į situaciją padeda pažvelgti kūrybiškiau ir ilgainiui lengviau atrasti papildomos veiklos, apie kurią anksčiau net nepagalvojome. Todėl, jei dirbame protinį darbą, karantino metu prasminga išbandyti, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslaugų teikimą – jos leis ne tik išbandyti visiškai kitą sritį, bet ir iš karto užsidirbti.

Galima pabandyti įdarbinti ne tik savo laisvą laiką, bet ir kitus resursus – išnuomoti laisvas patalpas vietos saviizoliacijai ieškantiems ar nuomoti karantino metu nenaudojamą automobilį. Visa tai ilgainiui taip pat gali tapti papildoma veikla, nešančia pajamas.

Svarbu saugotis programišių

Ieškant papildomo uždarbio būdų internete, žmonės neretai susižavi greito praturtėjimo galimybėmis. Vis dėlto, visus internete randamus greito praturėjimo pasiūlymus būtina vertinti ypač atidžiai.

Pirmiausia, dėmesį reikėtų atkreipti į žadamos grąžos ir rizikos dydžio santykį. Jei žadama mokėti daug pinigų už ypač mažai darbo ar su labai nedidele rizika, tai – pirmasis pavojaus signalas, jog pasiūlymas gali būti apgaulingas. Taip pat, domėdamiesi turėtume patikrinti kitų žmonių atsiliepimus apie siūlomą sprendimą – jie gali padėti įsitikinti siūlomo darbo patikimumu. Tiesa, įmanoma susidurti ir su falsifikuotais atsiliepimais, tad juos reikėtų vertinti itin kritiškai.

Viso pasaulio saugumo ekspertai primena, kad tokios greito praturėjimo schemos skirtos ne tik lengvais pinigais akimirksniu susižavintiems žmonėms įtraukti, bet kartais ir siekiant užkrėsti jų įrenginius. Po masinančiomis reklamomis gali slypėti kenkėjiškos nuorodos į puslapius ar apgaulės programėles (angl. „rogue apps“), kurias atsisiuntus, išmanieji telefonai gali būti apkrėsti, o juose esantys duomenys – be savininko žinios nutekinti trečiosioms šalims.


Šaltinis: Swedbank bankas