ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:03:06 12:15

Dr. Dalia Vasarienė: „Teisingumą žmogus turi gauti su pagarba ir maksimaliu profesionalumu“

Jūsų nuomone, kokių mokymų šiuo metu labiausiai trūksta teismų sistemoje dirbantiems asmenims, kokias kompetencijas jiems reikia stiprinti?

Teismų sistemos darbuotojų mokymasis nėra savitikslis dalykas. Profesinių žinių gilinimas ir bendrųjų gebėjimų ugdymas turi tarnauti pagrindiniam mūsų sistemos uždaviniui – teisingumo vykdymui. Teismų sistemos nariai gilina savo žinias ir mokosi naujų dalykų ir tam, kad patekęs į teismą žmogus jaustų, jog jo problema išspręsta teisingai, su juo buvo elgiamasi etiškai, mandagiai ir pagarbiai.

Teismuose sunkiai ir atsakingai dirba kompetentingi ir savo tobulėjimu suinteresuoti žmonės. Tiek teisėjai, tiek teisėjų padėjėjai, sekretoriai ir kiti teismų sistemos darbuotojai yra ne tik aukštos kvalifikacijos savo srities profesionalai, bet ir orientuoti į savo profesinių žinių tobulinimą asmenys. Teismų darbuotojai yra dalis šiuolaikinės visuomenės, kurioje mokymasis visą gyvenimą jau yra tapęs norma, o ne išimtimi. Tai ypač aktualu dirbantiems teisės taikymo srityje, kadangi, keičiantis socialinėms ir ekonominėms aplinkybėms, teisė ir jos aiškinimas negali į tai nereaguoti. Yra ir kitų veiksnių, lemiančių, kad teismų sistemos darbuotojai, įpareigoti pasirinktos profesijos, turi nuolat mokytis, gilinti žinias ir domėtis naujausiais moksliniais tyrimais. Tokiais, be kita ko, įvardytina ir buvimas bendros Europos Sąjungos teismų sistemos dalimi, tarpvalstybinio bendradarbiavimo būtinumas, šios sistemos narių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas.

Be teisės mokslo žinių ir kompetencijų, būtina ugdyti darbuotojų bendruosius gebėjimus, plėsti psichologijos žinias, stiprinti komandinio darbo įgūdžius. Tai vadinamosios minkštosios priemonės, kurios ypač svarbios, kai kalbame apie teismo darbo efektyvumą bei našumą, psichologinį mikroklimatą teisėjo komandoje, sąlygas kiekvienam žmogui maksimaliai atskleisti savo gebėjimus ir pritaikyti žinias. Tai tiesiogiai susiję su bet kurios profesijos atstovo, kaip asmenybės, pasitenkinimu, kurį teikia kokybiška savirealizacija. Išmokus tą pasiekti, neabejotinai bus gaunami maksimalūs rezultatai, patenkinami Lietuvos gyventojų lūkesčiai, kuriuos jie reiškia teismų sistemos ir joje dirbančių žmonių atžvilgiu. Stiprinant šias kompetencijas itin svarbios ne tik psichologų ar komunikacijos specialistų žinios, bet ir seniau dirbančių kolegų dalijimasis gerąja patirtimi – patirtinis mokymasis.

Manau, kad teismų sistemos darbuotojams būtina aktyviau stiprinti ir teisinių užsienio (anglų ir prancūzų) kalbų žinias bei gebėjimus jas taikyti, tai ne kartą yra pripažinę ir Europos teisminio tinklo nariai bei koordinatoriai iš kitų valstybių. Ši kompetencija itin svarbi tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo srityje, kai mūsų šalies teisėjams tenka dalyvauti ekspertų susitikimuose, seminaruose, konferencijose, vertinimuose, ar keičiantis gerąja praktika su kitų valstybių narių teismų darbuotojais.

Jau septynerius metus esate atstovė Europos teisminiame tinkle civilinėse ir komercinėse bylose. Ar kaip Mokymų ir tarptautinių ryšių komiteto koordinatorė įžvelgiate bendradarbiavimo galimybių? Kokių?

Ne viena tokio pobūdžio organizacija esminiais ir dominuojančiais tikslais įvardija teisės viršenybės principo laikymosi užtikrinimą, nuolatinį teisėjų kvalifikacijos tobulinimo skatinimą, tarpusavio pasitikėjimo stiprinimą. Sklandus teisminis bendradarbiavimas gali būti pasiektas organizuojant sisteminius mokymus Europos Sąjungos teisės temomis, skatinant teisėjų kvalifikacijos tobulinimą, siekiant, kad tarpteisminio bendradarbiavimo instrumentai būtų matomi, prieinami ir naudojami. Lietuvos teismai aktyviai bendradarbiauja, jiems kokybiškai atstovaujama Europos teismų tarybų, Europos teisminio mokymo, Europos teisminiame ir Hagos teisėjų tarptautiniame tinkluose, taip pat įvairiose Europos Sąjungos darbo grupėse ir projektuose. Lietuvos teismų bendradarbiavimas su kitų šalių kolegomis šiuose kolegialiuose dariniuose sąlygoja tai, kad yra sudarytos galimybės efektyviai bendradarbiauti ir greitai spręsti iškylančias problemas, o tai savo ruožtu užtikrina procesinių sprendimų kokybę.

Pastaruoju metu itin didelė reikšmė teikiama nacionalinių tinklų kūrimui ir bendradarbiavimo stiprinimui administracinėse, baudžiamosiose, civilinėse, šeimos, darbo bylose. Skatinama organizuoti tokių tinklų dalyvių bendrus seminarus, darbo grupes, kuriose teisėjai dalytųsi gerąja praktika, rinktų ir analizuotų duomenis apie tos srities nacionalinės teisės problemas, Europos Sąjungos instrumentų plėtrą ir jų taikymo naujoves. Tokie nacionaliniai teisminiai tinklai rinktų ir analizuotų kitų valstybių patirtį, dalytųsi su kitų valstybių tinklais praktikoje pasitaikančiomis problemomis ir ieškotų konceptualių jų sprendimo būdų, teiktų pasiūlymus institucijoms ir viršnacionaliniams tinklams apie praktikoje pasitaikančius Europos Sąjungos instrumentų trūkumus ir galimas jų tobulinimo perspektyvas. Manau, kad Mokymų ir tarptautinių ryšių komitetas galėtų inicijuoti tokio pobūdžio tinklų kūrimąsi bei skatinti jų veiklą. Pati asmeniškai tikiu tokių tinklų prasmingumu ir perspektyva. Džiaugčiausi, jei po ketverių metų Lietuvos teismų sistemoje veiktų tokie tinklai.

Ko palinkėtumėte sau, Teisėjų tarybai ir visai teismų bendruomenei?

Norėčiau palinkėti, kad kiekvieną dieną pradėdami darbą prisimintume, jog dirbame tam, kad dažniausiai ne savo noru į teismą atėjęs žmogus teisingumą, kurį vykdome tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek priimamu sprendimu, gautų su pagarba ir maksimaliu profesionalumu. Kita vertus, linkiu tiesiog mylėti teisę, šalia esantį kolegą ir save, visus šiuos komponentus vertinti kaip lygiaverčius – nė vieno neaukštinant ir nežeminant.

Tesėja dirba nuo 2012 m.
Nuo 2013 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
Teisėjų tarybos narė nuo 2020 m.
Mokymų ir tarptautinių ryšių komiteto veiklos koordinatorė, Informacinių technologijų komiteto narė.
Kredo: „Kas rytą pasirinko teisingą kelią, tas vakare gali ramiai numirti.“


Šaltinis: Nacionalinė teismų administracija