ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:03:04 7:35

Antroji pandemijos banga Lietuvos ekonomikos neparklupdė

Užsitęsusi antroji pandemijos banga Lietuvoje ir daugelyje Europos Sąjungos šalių privertė valstybes ilgesnį laiką taikyti įvairias ekonomikos ir gyventojų mobilumo suvaržymo priemones, todėl labiausiai pažeistų sektorių atsigavimas vėluoja. „Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę mažina iki 2,7 procento, tačiau kitiems metams prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 procento.

Pagrindinė prielaida – virusas atslūgs antrąjį ketvirtį

„Swedbank“ ekonomistai, rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, rėmėsi prielaida, kad viruso plitimas reikšmingai sulėtės antrąjį šių metų ketvirtį − dėl to bus galima atsisakyti daugelio ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.

Tikimasi, kad viruso plitimą sustabdys keli veiksniai. Visų pirma, vis didesnė visuomenės dalis turės imunitetą, įgytą tiek persirgus COVID-19, tiek pasiskiepijus. Bus svarbūs ir sezoniniai veiksniai – kaip rodo praėjusių metų patirtis, vėlyvą pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau.

„Vis dar negalime drąsiai teigti, kad ši pandemija netrukus bus jau praeitis. Viruso mutacijos, logistiniai vakcinų iššūkiai ar didelės visuomenės dalies nenoras skiepytis gali pavėlinti masinio imuniteto susiformavimą. Tai pakirstų gyventojų ir verslo lūkesčius, bei į dar gilesnę duobę nustumtų nuo turizmo priklausančius verslo sektorius“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Politinių rizikų mažėja, Europoje – šviesa tunelio gale

„Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų pasaulio BVP augimo prognozės – praėjusių metų 3,4 proc. siekusį nuosmukį šiemet turėtų sekti 4,7 proc. augimas, kuris, prognozuojama, neišblės ir 2022 metais.

„Euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 procento, o nuo turizmo priklausomos ir pernai labiausiai nukentėjusios valstybės – Italija, Prancūzija ir Ispanija – turėtų mėgautis dar spartesniu, daugiau nei 4 proc. siekiančiu ekonomikos augimu“, − komentuoja N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad daugelis geopolitinių rizikų atslūgo – JAV protekcionistinė politika bent trumpam prislops, o „Brexit“ įvyko be dramos, nes paskutinę minutę pavyko sutarti dėl laisvos prekybos. Vis tik prognozuojama, kad įtampa tarp Kinijos ir JAV bei Vakarų Europos valstybių išliks.

„Kaip gerai parodė praėję metai, didžiausios rizikos slypi ne ten, kur nukreiptos visų akys. Pavyzdžiui, kasmet dėl klimato kaitos didėja ekstremalių gamtos reiškinių tikimybė. Šiuo metu taip pat gali atrodyti, kad infliacijos įsibėgėjimas yra mažai tikėtinas. Vis tik vidutinio laikotarpio perspektyvoje daugelio veiksnių kombinacija galėtų pakaitinti spartesnį kainų augimą. Tai priverstų centrinius bankus kelti palūkanas ir padidintų valstybių skolų aptarnavimo kaštus bei prislopintų euforiją akcijų rinkose“, − galimus scenarijus vardina N. Mačiulis.

Baltijos šalių BVP pokytis

Ryškių ekonominių randų išvengsime

„Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažino daugiau nei procentiniu punktu – iki 2,7 procento. Pagrindinė to priežastis – keli įšaldyti šių metų pradžios mėnesiai, kuriuos vėliau turėtų pakeisti spartus atsigavimas, besitęsiantis ir 2022-aisiais metais.

„Dėl laiku nesuvaldytos antrosios pandemijos bangos Lietuvos ekonomikos atsigavimas šiek tiek vėluos, tačiau perspektyvos išlieka teigiamos. Priešingai nei 2020-ųjų pavasarį, gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo, ir daugelis gyventojų metų sandūroje matė šviesesnes šalies ekonomikos bei savo asmenines finansines perspektyvas“, − gyventojų lūkesčius komentuoja vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.

Teigiamas vartojimo tendencijas patvirtina ir atsiskaitymų „Swedbank“ kortelėmis duomenys. Nors po šventinio apsipirkimo vartojimas kiek atslūgo, tačiau į duobę nekrito ir buvo tik keliais procentais mažesnis nei prieš metus.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad į eksportą orientuotų sektorių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų sektoriuose. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.

„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, matėme panašias tendencijas – negalėdami išleisti pinigų keliaudami ar lankydamiesi restoranuose, koncertuose ar kitose paslaugų teikimo vietose, gyventojai daugiau išlaidavo pirkdami daiktus ir gerindami savo buitį. Dėl to tiek vidaus rinkai, tiek eksportui gaminanti pramonė atsigavo itin sparčiai“, − sako N. Mačiulis.

Tiesa, jis pastebi, kad kol kas liūdniausiai atrodo apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektoriai – spartesnis jų atsigavimas tikėtinas tik antrąjį šių metų pusmetį.

Lietuvos ekonomikos rodikliai

Finansinis rezervas išaugo

„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo 18 proc., o įmonių – net 37 procentais. Nemažą dalį įmonių indėlių augimo lėmė valstybės parama, tai yra, mokesčių mokėjimo atostogos, kurioms pasibaigus perteklinis likvidumas išnyks.

Vis tik ekonomistų vertinimu, indėlių šuolis rodo sukauptą rezervą, kuris atsitraukiant virusui ir gerėjant lūkesčiams turėtų pavirsti į spartesnį vartojimo ir investicijų augimą.

„2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų – įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą“, − sako N. Mačiulis.

Pasak jo, ši krizė buvo nehomogeniška ir ne nacionalinė – buvo daug laimėtojų, kurie gyveno vis geriau, ir nemažai pralaimėtojų, kurie geresnių perspektyvų vis dar nemato.

„Šių netolygumų šalinimas, naudojant trumpalaikes paramos priemones, ilgalaikes investicijas ir perkvalifikavimo programas, bus nelengva, tačiau svarbi naujosios vyriausybės užduotis“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Swedbank ekonomikos apžvalgą anglų kalba bei kitų pasaulio šalių prognozes galima rasti čia:
https://www.swedbank-research.com/english/archive.csp


Šaltinis: Swedbank bankas