ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:01:20 2:03

Asmeniniai finansai 2021-aisiais: ar verta susikurti ilgalaikį biudžetą?

Praėję metai sujaukė visus planus ir tikrai galėjo pasėti abejonę ar planai apskritai reikalingi. Tačiau pirmasis karantinas parodė, kaip svarbu planuoti, taupyti ir turėti finansinį rezervą – trečdalis šalies gyventojų nurodė, kad iš turimų finansinių resursų likę be pajamų šaltino išgyventų geriausiu atveju mėnesį. Kitiems, nesusidūrusiems su finansiniais sunkumais, tačiau natūraliai sumažinus išlaidas drabužiams, pietums mieste ar kelionėms į darbą, karantinas leido pamatyti, kiek sutaupyti galima kitiems, ilgalaikiams tikslams, jei apdairiai planuojame finansus, sumažiname nebūtinas išlaidas.

Tad kas suteikia daugiau motyvacijos priimti naudingus finansinius sprendimus ir taip ilgainiui užsitikrinti finansinį stabilumą? Atsakymų kiekvienas turime įvairių, tačiau visi sutiksime, kad aiškus, motyvuojantis, suprantamas, pasiekiamas tikslas yra būtinas. Tiems, kas turėdamas laiko planuoja  susikurti 2021-ųjų metų asmeninį biudžetą – pasiskaičiuoti galimas pajamas, išlaidas ir nusimatyti pinigų netikėtumams bei dideliems pirkiniams, keletas patarimų, kaip tai padaryti teisingai.

Kodėl svarbu turėti finansų planą?

Psichologai Edward Locke ir Gary Latham dar prieš 30 metų nustatė, jog aiškiai suformuoti tikslai padeda produktyviau išnaudoti energiją ir svajones įgyvendinti lengviau. Tuo metu asmeninių finansų planas su aiškiais metiniais tikslais padidina mūsų galimybes sėkmingai tuos tikslus pasiekti ir susikurti tokią finansinę ateitį, kokios norisi.

Nusprendę, kad per metus norime susitaupyti, pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų, savo galimybes tai padaryti padidinsime vien aiškiai pasakydami sau, kad tokio tikslo siekiame. Tyrimų duomenimis, finansiniai tikslai suteikia motyvacijos, todėl pasirinkimų kryžkelėse tampa lengviau priimti naudingus finansinius sprendimus. Be to, biudžeto susidarymas yra pirmasis žingsnis kelyje į finansinę laisvę – žinant, kiek pinigų norime susitaupyt ar uždirbti, valdyti finansinę situaciją bus gerokai lengviau.

Kaip susikurti ilgalaikį biudžetą?

Kuriant savo metų finansinį planą rekomenduojama pradėti nuo pajamų – tiksliai pasižymėti, kiek pinigų per metus planuojame uždirbti. Pavyzdžiui, jei šiuo metu per mėnesį uždirbame 1 tūkst. eurų, šią sumą turėtume padauginti iš 12 mėnesių – taip turėsime neblogą atspirties tašką tam, kiek pajamų turėtume gauti per metus. Prie šios sumos turėtume pridėti ir kitas pajamas, jei tokių gauname, – įvairias išmokas, pajamas už nuomą ar investicijų dividendus.

Kitas žingsnis – pasižymėti planuojamas išlaidas. Pirmiausia, kaip ir pajamų atveju, kas mėnesį išleidžiamą pastovią pinigų sumą turėtume padauginti iš 12 mėnesių. Prie jos pridėti ir kitas vienkartines planuojamas išlaidas – biudžetą atostogoms, vaikų šventėms ar draugų gimtadienio dovanoms.

Matant preliminarias pajamas ir išlaidas, galima pakankamai tiksliai įvertinti situaciją, kaip asmeniniai finansai atrodys ateinančiais metais. Pagal tai prasminga susiformuoti metų finansinius tikslus – pasižymėti konkrečią pinigų sumą, kurią norime susitaupyti, uždirbti papildomai ar išbraukti išlaidų eilutėje.

Jei situacija atrodo tinkama, belieka laikytis plano – nemažinti pajamų, nedidinti išlaidų ir išleisti mažiau nei uždirbame. Jei vis tik finansinės perspektyvos netenkina, teks numatyti žingsnius, kurie leistų pasiekti išsikeltus tikslus. Galbūt pavyks padidinti pajamas dirbant papildomai, prašant didesnio atlygio už nuolatinį darbą ar keičiant profesiją? O gal mažinant išlaidas dovanoms ar šventėms?

Kaip pasiruošti netikėtumams?

Dažniausiai nuo metinio planavimo žmones stabdo baimė, jog bus sunku prognozuoti nenumatytas išlaidas ir tokiu būdu planas taps netikslus, beprasmis. Netikėti iššūkiai ar neplanuotos sėkmės visuomet galimos, tad tiksliai jas prognozuoti sunku. Vis tik bent preliminarus grėsmių ar galimybių įsivertinimas padės pasiruošti netikėtumams.

Pavyzdžiui, planuodami išlaidas galime pridėti pasirinktą sumą netikėtoms medicinos išlaidoms ar didesniems pirkiniams. Tokiu būdu bent preliminariai įsivertinsime ir nesuplanuojamus dalykus.

Svarbu suprasti, kad metinis finansų planas neturi būti perdėtai tikslus. Daug svarbiau matyti bendras tendencijas ir iš anksto pastebėti galimas grėsmes. Tai ne tik suteiks didesnį bendrą savo situacijos kontrolės jausmą, ramiau jausimės ir susidūrę su netikėtumais, nes būsime bent iš dalies juos numatę.

Naudingi finansų planavimo įrankiai

Finansinį planą pravartu nuolat turėti po ranka, norint bet kurią akimirką pasitikrinti galimų išlaidų likutį ar tai, kaip sekasi siekti finansinių tikslų. Be to, naudinga sekti savo išlaidas ir jas iškarto pasižymėti plane. „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ galime rasti mėnesiošeimos biudžeto lentelių pavyzdžius, taip pat ir tikslų planavimo lentelę.

Sekti savo išlaidas bei susidaryti labai aiškų vaizdą „Swedbank“ programėlės įrankis „Mano biudžetas“, o taupyti beveik to nepastebint gali padėti tokie įrankiai, kaip e. taupyklė.

Biudžeto sudarymui galima pasitelkti ir kitų kūrėjų programėles, pavyzdžiui, „Wallet“. Čia galima susikurti savo biudžetą ir nusistatyti jo ribas konkrečiai sričiai. Remdamasi išlaidų duomenimis, programėlė seks, ar neperlipome nustatytos sumos. Jei pagal išlaidų tendencijas bus galima spėti, kad tą mėnesį perkopsime nustatytą biudžetą, telefone gausime įspėjamąjį pranešimą.

Asmeninės finansų valdymo pagalbą siūlo JAV sukurta „Best Financial Friend (BFF)“ (liet. „Geriausias finansų bičiulis“) platforma. Jos finansų ekspertai asmeniškai padės susikurti savo biudžetą arba tai padarys už mus. Tiesa, „Best Financial Friend“ paslauga – mokama, o jos kaina prasideda nuo 300 JAV dolerių. Tad nenorintiems išleisti šios sumos, bet siekiantiems paskatinimo, prasminga į biudžeto sudarymo ir valdymo kelionę pasikviesti draugų ar bendraminčių.


Šaltinis: Swedbank bankas