ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:12 7:21

Finansiniai pasižadėjimai 2021-iesiems: 5 punktai, kurių būtina nepamiršti

Nuomotis būstą ar skolintis? Kaip sukaupti atsargas „juodai dienai“, kai tiek visko reikia šiandien? Jau metas pradėti rūpintis oria senatve, bet automobilis baigia subyrėti… Hmm, lizingas naujam, o gal geriau naudotas, bet už santaupas? Šie ir daugybė kitų finansinių klausimų sudaro painią, daugianarę lygtį, kurią sprendžiame kiekvienas, o pinigų viskam ir visada nepakanka.

Metų pradžia – tinkamas metas peržiūrėti tikslus ir pradėti ugdytis naujus įpročius. Įtraukime į pasižadėjimų sąrašą ir keletą su asmeniniais finansais susijusių punktų. Racionalesnė elgsena ir taiklesni sprendimai tikrai sumažins finansines įtampas ir atvers galimybių!

  • Nusibrėžkime aiškią ribą, kokią dalį pajamų skirsime taupymui, ir stenkimės tos linijos neperžengti. Sukauptos pinigų atsargos ir išugdyti periodinio taupymo įpročiai – drambliai ant kurių laikosi kiekvieno mūsų finansinis saugumas. Finansinio raštingumo ekspertai sako, kad netikėtoms gyvenimo išdaigoms atsispirti turime turėti sukaupę sumą, kuria galėtume padengti 3-6 mėnesių išlaidas. Jie taip pat akcentuoja, kad protinga būtų taupymui skirti mažiausiai dešimtadalį atlyginimo. Klausykime jų patarimų, pradėkime nuo mažyčių žingsnių teisinga linkme ir išsiugdysime tokius svarbius įpročius, kurie leis jaustis finansiškai saugesniais.
  • Pajamų ir išlaidų peržiūrėjimas kas mėnesį – lyg valytis dantis, būtinoji higiena mūsų banko sąskaitoms. Atkreipkime dėmesį, kam daugiausiai išleidžiame, kiek visų išlaidų sudaro neišvengiami pirkiniai, o kiek – pramogos ir malonumai. Tokia nuolatinė savo ar savo šeimos finansų stebėsena leis daryti išvadas, kokiose pirkinių kategorijose galima būtų sutaupyti ar kokių išlaidų galbūt galima išvengti.
  • Spontaniškiems pirkiniams – griežtesnis NE. Ne kas kitas, tik spontaniški, emociniai ir neplanuoti pirkiniai nusėja asmeninius mūsų finansus juodosiomis skylėmis. Būtent dėl jų tenka krapštyti pakaušius mėnesio pabaigoje, stebintis, kur prapuolė atlyginimas iš sąskaitos. Juos, nenaudėlius, galėtume taip pat kaltinti ir bene visomis globaliomis problemomis – pradedant vartotojiškumu, baigiant tarša ir klimato kaitos iššūkiais. Tad pats metas šioms silpnybės akimirkoms pasakyti griežtą NE! Nuo šiandien stenkimės atidžiau įvertinti pirkinių būtinumą, naudą, tvarumą ir ilgalaikiškumą.
  • Taip gerais senais laikais, kai dar nebuvo karantino, besivaišinant pyragaičiais biure kolega suskėlė: „Ech tie saldumynai, akimirka – ant lūpų, amžinybė – ant šlaunų!“. Tos iš pažiūros mažos nuodėmės iš tikrųjų ne tokios ir mažos – net patys nustebtume paskaičiavę, kiek daug pinigų išleidžiame smulkiems užkandžiams, saldumynams, kavai išsinešimui ar skanėstams. Tokias sumas tikrai rastume kur gerokai prasmingiau išleisti.
  • „Finansai ir investavimas – komplikuotas reikalas, tai tikrai ne man, tingiu net pradėti gilintis“ – atmetimo reakcija, kuri vis dar labai dažna Lietuvoje. Dėl tokio požiūrio liūdina ir tarptautinių finansinio raštingumo tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, „Intrum“ atlikto 24 Europos šalių tyrimo duomenimis, gyventojų finansinio raštingumo reitinge Lietuva rikiuojasi paskutinė, o pagal bendrą finansinės gerovės indeksą užimame priešpaskutinę – 23 vietą. Vis dėlto, visi dideli pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių, tad užsibrėžkime per šiuos metus pagilinti finansinio raštingumo žinias, juk galimybės mokytis šiais laikais praktiškai beribės. Ar tai būtų perskaityta knyga asmeninių finansų valdymo, taupymo ir investavimo temomis, ar periodiškai skiriamas bent pusvalandis skaitiniams internete, ar į sekamų sąrašą įtrauktas blog‘as apie investavimo pagrindus. Šios pastangos padės mums prisijaukinti finansų ir investavimo „drakonus“, o Lietuvai – kopti tarptautinių reitingų kopėčiomis aukštyn!

Šaltinis: INVL