ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:16 8:16

Vaikų finansinis raštingumas: pirmieji daigai ar jau rugiapjūtė?

Metų pradžioje paskelbtas šalies penkiolikmečių moksleivių EBPO PISA finansinio raštingumo rezultato teigiamas pokytis buvo ryškiausias iš visų tirtų šalių. Jis padidėjo reikšmingai – 50 taškų. Tiesa, Lietuva vis dar atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio, ir erdvės tolimesniam proveržiui tikrai yra. Kaip vertinti šiuos lietuvių moksleivių pasiekimus – tai tik pirmieji atliktų darbų daigai ar jau sunokęs derlius? 

Šių metų rudenį „Swedbank“ Finansų instituto išleistoje knygelėje „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“ kalbama apie didelius pokyčius ir permainas, su kuriais mums, mūsų tėvams ir seneliams teko susidurti. Praktiškai kiekviena ligšiolinė karta turėjo finansinio raštingumo mokytis iš naujo, nes ankstesnės kartos žinias dėl šių pokyčių buvo sunku pritaikyti.

Šiandien šiuos pokyčius lemia technologinių ir finansinių inovacijų greitis. Gali būti, kad po dešimtmečio popieriniai eurai bus praeitis, o savo telefonuose, kurie pakeis pinigines, laikysime skaitmeninę blokų grandinės technologija paremtą ES valiutą.

Iki šiol ne vienerius ir ne dvejus metus diskutavome, kad ekonomikos dalykų vaikus ir moksleivius pradedame mokyti per vėlai. Pirmą kartą atnaujintame mokyklų matematikos programos projekte finansinis raštingumas išskirtas į atskirą poskyrį pavadinimu „Pinigai ir finansinė matematika“. Optimistiškai nuteikia tai, kad šios žinios programose integruotos nuo pat pirmos klasės, tad su finansų valdymu galės susipažinti ir patys mažiausieji.

Naujų ekonominio raštingumo programų parengimas bei perdavimas mokytojams yra ir Ateities ekonomikos skatinimo DNR plane. Tikėkimės, kad jis bus įgyvendintas kokybiškai su pačių talentingiausių profesionalų pagalba. Pavyzdžiui, pasitelkus specialistus iš tokių šalių, kaip Estija, Suomija ar Kanada, kurios jau raško sunokusius įdirbio finansinio raštingumo srityje vaisius.

Kokios finansinio raštingumo iniciatyvos pasiteisino?

Didelio pasisekimo sulaukė 2015 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) išleistas vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“. Jis tapo tikru išsigelbėjimu mokytojams, ne veltui pasirodė jau 7 jo tiražas. Kasmet iš šio vadovėlio mokosi 20 tūkst. devintokų ir dešimtokų, juo naudojasi daugiau kaip pusė visų ekonomikos mokytojų.

Visai neseniai leidykla „Šviesa“ išleido pirmąsias finansinio raštingumo užduočių pratybas 5-6 klasių mokiniams ir šiuo metu rengiamos pratybos kitų klasių moksleiviams. Finansinį raštingumą siekiama skatinti ne tik knygomis bei vadovėliais, bet ir įgyvendinant daugybę įdomių iniciatyvų.

Tūkstančius prie kompiuterių klasėse ir namuose pritraukia LLRI organizuojamas Ekonomikos egzaminas, Lietuvos bankų asociacijos finansinio raštingumo konkursai, „Vilnius Tech“ rengiamos finansų olimpiados, kuriose varžosi tūkstančiai šalies mokinių, Lietuvos banko inicijuotos „Pinigų Bitės“ konferencijos.

Daugiau kaip dešimtmetį veikiantis „Swedbank“ Finansų institutas buvo vienas pirmųjų, kuris ėmėsi inicijuoti finansinio raštingumo konferencijas ekonomikos mokytojams bei moksleiviams. Jose kasmet susitinka daugiau kaip 200 Lietuvos ekonomikos mokytojų.

Prieš dvejus metus atidarytą „Swedbank“ Finansų laboratoriją Vilniuje, o vėliau ir Klaipėdoje, per trejus jos veiklos metus aplankė beveik 17 tūkstančių mokinių. Reaguodami į karantino iššūkius, nuo šio rudens buvo pradėtos vesti nuotolinės „Pamokos kitaip“ apie asmeninių finansų valdymo pagrindus moksleiviams.

Aišku, didelį darbą kasmet padaro nepailstantys ekonomikos mokytojai iš visos Lietuvos, kurie siekia ne tik kūrybiškai mokyti, bet ir organizuoja finansinio raštingumo renginius, ir pasitelkę „Junior Achievement“ programas, ugdo mokinių verslumo gebėjimus.

Rūpintis vaikų finansiniu raštingumu šiandien yra ne tik mokytojų ar švietimo institucijų užduotis. Tai užduotis ir tėvams, nevyriausybinėms organizacijos ir socialiai atsakingiems verslams.

Telieka palinkėti, kad visų mūsų dėmesio centre atsidūręs vaikų finansinis raštingumas taptų keliu į mūsų pačių ir visos šalies gerovės kūrimą. Rūpindamiesi ateities kartos finansų įgūdžiais, pasirūpiname ir savo pačių bei šalies finansine gerove.


Šaltinis: Swedbank bankas