ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:12 3:12

Kamieninių ląstelių tyrimai žada proveržį itin sunkių ligų gydyme

Kasmet tūkstančiai įvairaus amžiaus žmonių, sergančių itin sunkiomis ligomis, tikisi iš medikų sulaukti vilties teikiančių žinių. Vienas iš efektyviausių ir progresyviausių kai kurių itin sunkių ligų gydymo būdų – kaulų čiulpų transplantacija, bet net 70 proc. pacientų nerandama tinkamų donorinių kamieninių ląstelių: tyrimai rodo, kad tinkamą donorą šeimoje turi tik 1 iš 5 pacientų.

Neseniai Lietuvoje, Vilniaus universitete, buvo parengta virkštelės kraujo bei audinio kamieninių ląstelių išskyrimo, auginimo ir dauginimo techninė galimybių studija, kurioje atlikta rinkos analizė, mokslinis problemos atskleidimas ir apžvelgtos esamos technologijos. Tikimasi, kad ši studija taps stipriu paskatinimu vystyti kamieninių ląstelių išskyrimo, dauginimo ir taikymo metodikas.

MITA vadovas Gintas Kimtys teigė, kad ateityje taip pat būtina skatinti įvairių mokslinių galimybių studijų rengimą, nes tai vienas progresyviausių būdų inicijuoti mokslo ir verslo vienijimąsi bendriems projektams.

„Itin svarbu skatinti visų tipų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų pagrindu kuriamų inovatyvių produktų plėtojimą ir sudaryti palankias sąlygas mokslinių tyrimų plėtrai. Tik turėdami naujausias mokslines žinias galėsime užtikrinti, kad mūsų atliekami moksliniai tyrimai yra progresyvūs ir gali turėti įtakos tam tikrų medicinos sričių vystymuisi ir pažangai, kaip, pavyzdžiui, šiuo atveju gydymui kamieninių ląstelių transplantacija“,  –  teigė jis.

Itin svarbu švietimas

Techninę galimybių studiją užsakiusio audinių banko „Placenta“ vadovas Ainis Zoruba teigė, kad tokios mokslinės studijos būtinybę padiktavo visuomenės žinių trūkumas apie šią sritį: „Esama įvairių gandų ir dviprasmiškų nuomonių ne tik tarp visuomenės narių, bet ir medikų bendruomenėje. Tai labai specifinė sritis, o juk medikai negali visų sričių išmanyti vienodai puikiai, tad jiems taip pat įdomu. Galimybių studijoje esanti informacija itin aktuali ir tiesiogiai su gimdymo procesu susijusiems specialistams – ginekologams, akušeriams“, – vardijo jis.

Anot pašnekovo, didžioji dalis šios medicinos srities kritikų nežino elementarios informacijos. Pavyzdžiui, kad kaulų čiulpai persodinami dėl juose esančių kamieninių ląstelių ar kad jų transplantacijos Lietuvoje atliekamos beveik kasdien.

„Virkštelės (placentos) kraujyje esančios kamieninės ląstelės yra lygiavertės arba net pranašesnės lyginant su esančiomis kaulų čiulpuose, tik paimamos jos iš kito šaltinio neinvaziniu ir niekam nekenksmingu būdu, beje, skirtingai nei imant kaulų čiulpus. Virkštelės kraujo ląstelės  transplantuojamos tokiu pat būdu kaip kaulų čiulpai ir naudojamos gydyti toms pačioms ligoms“, –  kalbėjo jis ir papildė, kad šiuo metu audinių bankas „Placenta“ teikia ne tik virkštelės (placentos) kraujo, bet ir virkštelės audinio kamieninių ląstelių surinkimo, dauginimo ir ilgalaikio saugojimo paslaugas Šveicarijos audinių banke „FamiCord Suisse“.

A. Zoruba džiaugėsi, kad parengta ne tik mokslinė studija, bet ir įvardyti klinikiniai tyrimai, kurie konkrečiais pavyzdžiais parodo, kokios gydymo naujovės jau vykdomos šioje srityje ir ko dar galima tikėtis artimiausioje ateityje.

„Mokslinės studijos rengimas labai svarbus ir švietimo aspektu. Besilaukiančioms šeimoms ir jas prižiūrintiems medikams itin pravartu žinoti, kas šioje srityje jau nuveikta. Dažnai kaip viena esminių problemų įvardijamas kartais pasitaikantis išskirtų kamieninių ląstelių per mažas kiekis suaugusio žmogaus gydymui, bet mažai kas žino apie kitą egzistuojančią ir taikomą procedūrą – kamieninių ląstelių dauginimą, kitus kombinuotos transplantacijos problemos sprendimo būdus. Tad jei surinktų ląstelių kiekis būtų per mažas, turime pradinį šaltinį, iš kurio galime jų padauginti“, – pabrėžė jis. Šiuo metu jau galima pasirūpinti, kad surinktų ląstelių pakaktų ne vienai, o kelioms transplantacijoms ir net keliems šeimos nariams.

Sumažina rizikas

Techninės galimybių studijos išvadose teigiama, kad „nors visame pasaulyje yra užregistruota daugiau nei 5 milijonai negiminingų kaulų čiulpų savanorių donorų, dėl HLA polimorfizmo daugeliui pacientų vis dar kyla problemų surasti donorus su vienodais žmogaus leukocitų antigenais (HLA). Lyginant su kaulų čiulpais ir suaugusiųjų periferiniu krauju, virkštelės kraujas turi keletą galimų pranašumų. Transplantacija greičiau įvykdoma dėl plataus ir greito ląstelių prieinamumo ir mažiau griežtų reikalavimų dėl donoro ir recipiento HLA tapatumo, nes mažesnė ūminio ir lėtinio transplantato-šeimininko ligos rizika.“

Mokslinėje studijoje tyrėjai išskyrė ir galimus transplantacijos, naudojant virkštelės kraujo hematopoetines kamienines ląsteles, o ne hematopoetines kamienines ląsteles iš kaulų čiulpų ar suaugusiųjų periferinio kraujo, pranašumus.

Pirmiausia tai – didelis potencialių donorų fondas, taip pat greitas prieinamumas, nes virkštelės kraujas buvo iš anksto patikrintas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad audinių bankuose galima pasiekti didesnę rasinę įvairovę, donoras patiria mažesnę riziką ir diskomfortą. Galiausiai retai pasitaiko užteršimas virusais, mažesnė transplantato-šeimininko ligos rizika net tiems pacientams, kurių audinių sutapimas yra netobulas.

Studijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš virkštelės kraujo išgaunamos hematopoetinės kamieninės ląstelės pastaraisiais metais buvo vis dažniau naudojamos transplantacijai.

Saugojimo paslauga populiarėja

A. Zoruba pasakojo, kad šiuo metu sparčiai populiarėja naujagimio virkštelės kamieninių ląstelių surinkimas, dauginimas ir ilgalaikis saugojimas, nes audinių bankai tai vykdo jau 30 metų, o žmonės tikisi apsaugoti savo vaikus ir kitus šeimos narius nuo ateityje gresiančių ar jau nustatytų sunkių, ypač onkologinių, susirgimų ar palengvinti jų gydymą.

„Kalbant apie kamienines ląsteles būtina atskirti jų rūšis. Iš virkštelės kraujo išskiriamos hematopoetinės ląstelės, kurios gelbsti visais tokiomis pat situacijomis kaip ir kaulų čiulpų ląstelės. Būtina žinoti, kad kaulų čiulpų donoro paieška paprastai trunka ilgai, situaciją apsunkina ir tai, kad būtinas visiškas paciento ir donoro suderinamumas. Jei, pavyzdžiui, sergama itin agresyvia kraujo vėžio forma, keli donoro paieškų mėnesiai gali būti per ilgas laiko tarpas.

Tuo tarpu turint savo virkštelės kraujo kamieninių ląstelių, kurių suderinamumo reikalavimai yra mažesni ir mėginį galima atgabenti į bet kurią pasaulio ligoninę per parą ar dvi,  tikėtina, yra efektyvesnė pagalba“, – sakė jis. A. Zoruba skaičiuoja, kad yra patvirtintas daugiau nei 80-ies ligų, kurios gali būti gydomos pasitelkiant hematopoetines kamienines ląsteles, sąrašas, tarp jų leukemija, Fanconi anemija, aplastinė anemija, medžiagų apykaitos ir kiti įgimti sutrikimai.

Tyrimai teikia vilčių

Pašnekovas pasakojo, kad daugiausia vilčių teikia Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Diuko (Duke) universitete atliekami klinikiniai tyrimai. „Neseniai vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Pasaulinei virkštelės kraujo dienai, pristatyti virkštelės kraujo ir audinio pritaikymo klinikiniai tyrimai. Rezultatai rodo, kad proveržis gydant cerebrinį paralyžių, autizmą, išsėtinę sklerozę ar insulto sukeltas pasekmes yra jau čia pat“, – kalbėjo jis ir atskleidė, kad ir Europos universitetai bei klinikos, taip pat ir Lietuvoje, atlieka panašius pritaikomumo gydimui klinikinius bei mokslinius tyrimus.

Pašnekovas pasakojo, kad šiuo metu viena šeima iš Lietuvos, kuri yra išsisaugojusi virkštelės kamienines ląsteles „FamiCord“ audinių banke, jau išvyko atlikti kamieninių ląstelių transplantacijos procedūros į Liublino kliniką (Lenkijoje), kuri glaudžiai bendradarbiauja su minimu audinių banku. Šia procedūra bus stengiamasi padėti cerebriniu paralyžiumi sergančiam šešiamečiam berniukui.

„Ateityje planuojame inicijuoti kitus mokslinius tyrimus šioje srityje ir tikimės, kad turėsime galimybę pasinaudoti MITA teikiamomis bendradarbiavimo ir finansavimo galimybėmis“, – vylėsi A. Zoruba.

Pagal ES finansinę priemonę „Inočekiai“, kurios tikslas yra skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, tęsti mokslui ir verslui bendradarbiaujant jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas, techninę galimybių studiją atlikusiai įmonei „Placenta“ skirta dalinė projekto išlaidų kompensavimo suma.

Mokslui ir verslui susivienyti bendriems projektams padeda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis.


Šaltinis: MITA