ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:12 2:42

Invovatyvumo tyrimas: nauja realybė koreguoja verslo investicijas

Siekdama išsiaiškinti Lietuvos įmonių inovacinę veiklą po COVID-19 sukeltos pandemijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) inicijavo rinkos tyrimą. Nors Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas sako, kad verslas neturėtų pamiršti privačių investicijų į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, tyrimas parodė, kad 40 proc. įmonių buvo priverstos koreguoti savo investicinius planus. Paaiškėjo ir tai, kad verslai nevienareikšmiškai vertina inovacijų skatinimo priemones – palankiausiai atsiliepiama apie subsidijas bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. 

„Tyrimą inicijavome, kad turėtume įrodymais grįstas žinias apie pandemijos poveikį įmonių planams investuoti į MTEPI veiklas. Tyrimo rezultatai leido mums konstruoti taiklesnius, labiau verslo poreikius atitinkančius veiksmus Lietuvos ekonomikos DNR plane. Tyrimu ketiname remtis ir teikiant siūlymus atsakingoms ministerijoms dėl 2021-2027 m. ES struktūrinių fondų investicijų priemonių skirtų finansuoti MTEPI veiklas. Nekyla abejonių, kad  pandemija turėjo įtakos įmonių automatizavimui, padidėjusiai komunikacijai virtualioje erdvėje bei panašių pozicionavimo rinkoje permainų. Tačiau reikėtų nepamiršti ir fakto, kad ši susiklosčiusi situacija skatina inovacijas įmonių veikloje.“ – sako MITA vadovas  Gintas Kimtys.

Apklausoje dalyvavo visose Lietuvos apskrityse įsikūrusios įmonės. Į klausimus apie inovacinę veiklą atsakė 510 aukščiausio lygio ir vidutinės valdymo grandies vadovų. MITA inicijuotas ir VšĮ Pokyčių tyrimų instituto atliktas tyrimas atskleidė, kaip COVID-19 pandemija pakeitė mūsų šalies įmonių planus investuoti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) srityse.

Daugiau nei pusė (56 proc.) investuoti ketinusių įmonių vadovų nurodė, kad susiklosčiusi situacija visiškai nepakeitė planų. Likusieji respondentai teigė, kad pakeitė į neigiamą (40 proc.) arba teigiamą (3 proc.) pusę, likusi dalis (1 proc.) savo planų neįvardijo.

Didžiausia dalis respondentų (30,2 proc.) pripažino, kad jų ketinimus investuoti į MTEPI veiklas paveikė atidėta ar sustabdyta veikla, o 25,2 proc. išskyrė finansinius sunkumus. Kitos dažniausiai įvardintos priežastys buvo: sumažėjusi apyvarta, pajamos, pelnas ir darbų apimtys, sustabdyta veikla, kritusios produktų kainos, apribotas judėjimas, uždarytos sienos, atšaukti plėtros planai ir neapibrėžtumas.

Investicijų skatinimo priemonės sulaukia skepticizmo

Tyrimas taip pat atskleidė įdomią tendenciją: nors yra siūlomos paramos priemonės, skirtos paskatinti investuoti į MTEPI veiklas, mūsų šalies įmonės kol kas didžiąją jų dalį vertina skeptiškai. Iš viso priemonių sąrašo respondentai išskyrė dvi, jų nuomone, aktualias. Negrąžintiną finansinę paramą – subsidijas – teigiamai įvertino 72,4 proc. respondentų, o darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą – 64,9 proc.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad tokios tendencijos priežastys gali būti kelios.

„Abejonių dėl paramos priemonių gali sukelti paraiškų vertinimo kriterijai ar dokumentacijos reikalavimai. Gali būti, kad verslui taip pat sunku suvokti tam tikrų priemonių naudą. Palankiausio vertinimo sulaukia įmonėms ir jų vadovams lengvai suvokiamos priemonės – subsidijos ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas. Investicijas dažnai riboja išteklių trūkumas, todėl tai paaiškina, kodėl negrąžinama finansinė parama yra patraukli. Verslui taip pat lengva suvokti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo naudą ir įtaką produktyvumui”, – įmonių požiūrį į investicijas komentuoja V. Žukauskas. Pasak jo, kitų paramos priemonių nauda galbūt nėra pakankamai aiški arba jos tiesiog reikalauja daugiau išlaidų.

MITA inicijuotas tyrimas parodė, kad galimų priemonių vertinimas daugiausia priklauso nuo įmonės aktyvumo plėtojant ir vykdant inovacijų vystymo ir diegimo projektus. Įmonės, kurios jau vykdo šią veiklą, visas paramos priemones įvertino aukštesniais balais.

Pagalba verslui neturėtų išstumti privačių investicijų

Nuo apribojimų nukentėjusiam verslui siūlomos greitos ir veiksmingos priemonės, tokios kaip mokėjimo atidėjimai, darbo prastovų subsidijos, garantijos, lengvatinės paskolos ir palūkanų kompensavimas, išmokos ir kt.. Nors ši pagalba ypač svarbi trumpuoju laikotarpiu, LLRI ekspertas sako, kad ji neturėtų virsti į begalinį valdžios sektoriaus išlaidavimą. Pasak jo, viešojo sektoriaus išlaidos neturėtų išstumti privačių investicijų, kurios ir yra ilgalaikio ekonomikos ir jos produktyvumo augimo šaltinis.

„Sunkumų, kuriuos šiandien patiria verslas, šaltinis yra ne ekonominio, o epidemiologinio ir politinio pobūdžio. Tai reiškia, kad esamos ekonominės struktūros yra gyvybingos, todėl jas reikia padėti išlaikyti papildomomis priemonėmis. Žvelgiant į ateitį, tokia trumpalaikė pagalba yra svarbi tiek, kiek ji padeda sušvelninti pandemijos pasekmes verslui, tačiau tai neturėtų tapti ilgalaikėmis valstybės išlaidomis ir ateities mokesčių  našta.  ”,  – sako V. Žukauskas.

Vienas iš kanalų investicijų pritraukimui – tarptautinės programos. Šiuo metu Lietuvoje veikia inovacijų skatinimo priemonė „Norway Grants“. Pagal ją Lietuvos verslai gali gauti iki 1 mln. Eur siekiančia injekciją, kuri prisideda prie įmonės investicijų kuriant informacinių ir ryšių technologijų inovacijas. Paraiškas dalyvauti programoje MITA priima iki 2020 m. vasario 12 d.

Pasak V. Žukausko, privačių vietinių bei tarptautinių investicijų patrauklumui svarbi tinkama investsicinė aplinka, o tai Lietuvoje reikalauja nacionalinio lygmens pokyčių. LLRI siūlo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie leistų įmonėms apmokestinti tik paskirstytą pelną ir pelno mokesčio naštą nuimtų nuo investicijų – t.y. tos dalies pelno, kuri lieka įmonėje. V. Žukausko nuomone, tai supaprastintų pelno mokesčio apskaitą ir skatintų investicijų augimą.

Pasaulinio lygio inovacijos Lietuvos įmonėse – kol kas retas reiškinys 

Lietuvos įmonių tyrimo rezultatai atskleidė, kad inovacijų vystymo procesus šiuo metu Lietuvoje diegia tik kas ketvirta (25,5 proc.) įmonė. Dažniausiai inovacijos apima įmonės lygmenį – tokią praktiką įgyvendina 68,6 proc. įmonių. Investicijas į pasaulinio lygio inovacijas įvardino tik kas aštuntos (14,6 proc.) įmonės vadovas.

Įmonėse, kuriose vystomi inovacijų vystymo ir diegimo procesai, dažniausiai atnaujinama įranga ar technologijos (64,7 proc), kuriami nauji produktai ar naujos paslaugos (46,9 proc.), atnaujinami arba diegiami nauji procesai (38,5 proc.). Verslo modelio tobulinimu užsiėmė tik 16,2 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.

2020 m. vasarą atliktas Lietuvos įmonių inovacinės veiklos po COVID-19 sukeltos pandemijos rinkos tyrimas yra MITA baigiamo įgyvendinti, Interreg BSR programos remiamo projekto „Smart up BSR“ dalis.


Šaltinis: MITA