ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:16 7:13

Tyrimas: kaip darbas iš namų veikia produktyvumą bei asmeninę gerovę?

Po kelių mėnesių sueis metai, kai kilusi pasaulinė pandemija įprastą gyvenimo ritmą apvertė aukštyn kojomis − šalių ekonomikos paniro į recesiją, gyventojai saugumo sumetimais turėjo likti namuose. Natūralu, kad toks staigus pokytis turėjo poveikio darbuotojams, įmonėms, bendruomenėms bei žmonių asmeninei gerovei. „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, kas trečio darbuotojo, dirbančio nuotoliniu būdu, produktyvumas sumažėjo. 

„Pandemijos metu įvesti apribojimai ir rekomendacijos vengti kontakto su kitais privertė mus prisitaikyti ir ieškoti būdų, kaip savo kasdienius atlikti įsipareigojimus neišeinant iš namų. Ir tą padaryti reikėjo kone pernakt. Didelė dalis darbuotojų iš biurų, mokyklų ar kitų darbo vietų persikėlė į namus – tiesiai į virtuvę, svetainę ar miegamąjį. Iki „Covid-19“ krizės daugiau nei pusė jų neturėjo jokios nuotolinio darbo patirties“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Produktyvumas krito, darbo valandos ilgėjo

Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad itin svarbus elementas, nusakantis ne tik darbuotojo, bet ir visos įmonės ekonominį indėlį, yra produktyvumas. Kitaip tariant, tai yra vertė, kurią darbuotojas sukuria per vieną darbo valandą arba visą darbo dieną.

„Tyrime dažniausiai minimos produktyvumo praradimo priežastys buvo bendradarbiavimo su kolegomis nebuvimas, žongliravimas tarp namų ruošos ir darbinių įsipareigojimų bei reikalingos technologinės įrangos trūkumas. Tarp kitų minimų priežasčių buvo ir motyvacijos trūkumas bei vaikų priežiūra“, − tyrimą komentuoja G. Ilekytė.

Pasak ekonomistės, įdomu tai, kad produktyvumo praradimas buvo kompensuojamas ilgesnėmis darbo valandomis. Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad pandemijos metu jų darbo diena pailgėjo.

Taigi, nors atliekamo darbo kiekis per valandą sumažėjo, per visą darbo dieną jis nepasikeitė. Nors ekonominiu požiūriu tai yra gerai, ilguoju laikotarpiu tai gali neigiamai atsiliepti darbuotojų asmeninei gerovei.

Kam dirbti sekėsi sunkiausiai?

Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai produktyvumo kritimą nurodė šeimos, auginančios mažus vaikus, taip pat moterys ir vyresnio amžiaus darbuotojai. Tai iliustruoja, kad darbas iš namų skirtingas gyventojų grupes taip pat paveikė nevienodai.

„Daugiau nukentėjo moterys, kurioms, tikėtina, teko didesnė namų ruošos bei vaikų priežiūros našta. Taip pat ir šeimos su mažais vaikais, kurios užsidarius ugdymo įstaigoms turėjo laviruoti tarp vaikų priežiūros ir darbo užduočių. Galiausiai, daugiau nukentėjo ir vyresni žmonės, kuriems prireikė daugiau laiko įvaldyti skaitmenines technologijas“, − sako G. Ilekytė.

Kokie darbo iš namų privalumai?

Visgi, nors didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad produktyvumas dirbant iš namų krito, 19 proc. nurodė priešingai – jų produktyvumas išaugo, rodo tyrimo rezultatai.

„Dažniausiai minimos išaugusio produktyvumo priežastys buvo geresnė darbo vieta – tylesnė bei mažiau blaškanti aplinka. Taip pat svarbus ir laiko veiksnys, kai sutaupoma laiko fiziškai nevykstant į darbo vietą bei galimybė dirbti lankstesnėmis darbo valandomis“, − sako „Swedbank“ ekonomistė.

Pasak jos, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant tam tikrų trikdžių produktyvumui, mokymosi kreivė stiebiasi aukštyn − didžioji dalis darbuotojų pageidautų darbą biure derinti su darbu per nuotolį.

Apklausos rezultatai taip pat indikuoja, kad produktyvumas stipriai koreliuoja su darbo pasitenkinimu bei kūrybiškumu.

„Tie darbuotojai, kurie apskritai buvo labiau patenkinti savo darbu, dirbdami iš namų jautėsi kūrybiškesni, pastebėjo darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei produktyvumo pagerėjimą. Tuo tarpu didžiausią produktyvumo bei kūrybiškumo kritimą patyrė tie žmonės, kurie buvo nepatenkinti savo darbu“, − pabrėžia G. Ilekytė.

Įtaka asmeninei gerovei

Tyrimo rezultatai rodo, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra labiausiai nukentėjo darbuotojams, turintiems mažų vaikų, taip pat ir jauniems (18-30 metų) gyventojams, ypatingai gyvenantiems mieste.

„Moterys taip pat dvigubai dažniau nei vyrai nurodė, kad jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra suprastėjo. Tikėtina, kad pandemijos metu ant moterų pečių dažniau krito vaikų bei namų priežiūros darbai. Kritimą darbo pasitenkinimu taip pat dažniau pajuto būtent moterys“, − atkreipia dėmesį „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė.

Pasak jos, su darbu susijęs streso lygis taip pat šiek tiek išaugo. Čia pastebimai išsiskiria vyresnio amžiaus darbuotojai, kurie dažniau susidūrė su iššūkiais prisijaukinant skaitmenines technologijas bei asmenys, kurie darbą privalėjo derinti su vaikų priežiūra namuose.

„Įdomu tai, kad pandemija padėjo ugdyti kūrybiškumą. Beveik trečdalis apklaustųjų nurodo, kad kūrybiškumas dirbant iš namų išaugo. Tai rodo, kad staigiai pasikeitus darbo sąlygoms, darbuotojai nestokojo įvairių kūrybiškų idėjų, kurios padėjo jiems prisitaikyti – tiek kalbant apie darbo vietą, tiek derinant darbą su namų ruoša bei vaikų priežiūra“, − komentuoja A. Jonaitytė-Karalienė.

Daugiau lankstumo

„Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, kad pandemija ne tik pakeitė mūsų įpročius, darbinį gyvenimą, bet ir prisidėjo prie mūsų savijautos ir kūrybiškumo pokyčių.

„Šie pokyčiai nebūtinai bus tik trumpalaikiai, kol sulauksime vakcinų – jie gali išlikti ir ilgiau. Nors ir turėdamas trūkumų, nuotolinis darbas atneša ir naujų galimybių, tai yra, didesnį darbo rinkos efektyvumą ir lankstumą, išaugusį pasitenkamą darbu bei sumažėjusias darbuotojo išlaidas“, − sako A. Jonaitytė-Karalienė.

Pasak jos, tyrimo rezultatai kol kas tik iliustratyvūs, tačiau jie indikuoja, ko galima tikėtis ateityje. Ir tai yra ne kas kita, o lankstesnės darbo sąlygų galimybės, kurias rinkdamiesi darbą darbuotojai dažnai nurodo, kaip vieną iš svarbiausių kriterijų.

„Didžioji dalis darbuotojų pageidautų darbą derinti tiek iš biuro, tiek iš namų. Panašu, kad dabartinis modelis, kai 5:0 dirbame iš namų, nėra optimalus, tačiau iki pandemijos turėtas 0:5 modelis, kai dirbome tik iš biuro, irgi toks nebuvo. Tad pandemija neabejotinai atneš daugiau lankstumo, kurio didžiajai daliai darbuotojų iki šiol trūko“, − apibendrina „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė A. Jonaitytė-Karalienė.


Šaltinis: Swedbank bankas