ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:12 3:57

Kelionės į centrą alternatyvą siūlo Vilniaus rajonai: nuo šventinių žirafų iki didžiausio Lietuvoje kalėdinio vainiko

Ne paslaptis, kad centrinė Vilniaus kalėdinė eglė traukia savo išskirtiniu dizainu, tačiau tam, kad šventes vilniečiai sutiktų saugiai, „Neakivaizdinis Vilnius“ paruošė po visą miestą išsidėsčiusių kalėdinių eglučių sąrašą ir kviečia jomis pasidžiaugti savo rajonuose.

Sąraše galima rasti kiekvienoje seniūnijoje stovinčių eglučių ir kitų šventinių dekoracijų vietas, informaciją apie papuošimus ir rekomendacijas, ką dar įdomaus galima atrasti netoliese. Kiekvienas Vilniaus rajonas pilnas įvairiausių istorijų ir netikėtų faktų, tad eglučių apžiūrėti išsiruošę miestiečiai raginami pratęsti pasivaikščiojimus savo apylinkėse ir geriau jas pažinti.

Keliauti raginame saugiai ir laikantis karantino taisyklių – po du arba tik su artimiausiais šeimos nariais, dėvėti apsaugines kaukes. Visas eglutes galima rasti šiame žemėlapyje. Tuo tarpu Katedros aikštėje stovinčią eglę galima apžiūrėti 3D ture, o kalėdinių lauktuvių įsigyti ne įprastoje mugėje, o E. Kalėdų miestelyje.

Antakalnis
Eglės vieta: Antakalnio g. 17

Antakalnio kalėdinė eglė įsikūrusi vienoje gražiausių šio rajono vietų – Sapiegų parke. Nuo 2017 m. Sapiegų parke įsikūrusios ir žmogbeždžionių skulptūros – šiuolaikinio lietuvių skulptoriaus Donato Jankausko-Duonio kūriniai. Skulptūrų ekspozicija buvo festivalio „Kultūros naktis“ programos istoriniame parke dalis. Donatas Jankauskas savo kūryboje lieka ištikimas primityvumo, primatų paieškai. Šie kūriniai, primenantys žmogaus vystymąsi nuo beždžionės iki Homo Sapiens, tarsi parodo, kad pirmykščio žmogaus pasaulis gali gyvuoti greta civilizuoto žmogaus pasaulio ir nė vienas „vertybiškai“ nėra pranašesnis. Šio rajono pažinimą siūloma pratęsti keliaujant Antakalnio maršrutu.

Fabijoniškės
Eglės vieta: S. Stanevičiaus g. 24

Šiandien Fabijoniškės pakliūna į trejetuką tankiausiai apgyvendintų Vilniaus rajonų. O XX a. pradžioje tai tebuvo kaimas su keliais šimtais gyventojų. Išlikusius kaimo pėdsakus galima surasti ir šiandien – reikia keliauti į Fabijoniškėse esančią ir savo pavadinimu daug pasakančią Kaimelio gatvę. Kaimelio ir J. Juzeliūno gatvių sankryžoje kadaise stovėjo kaimo kryžius, o prie J. Juzeliūno g. 8 namo yra išlikęs ir senasis kaimo šulinys. Fabijoniškių maršrute rasite daugiau senojo kaimo pėdsakų ir naujųjų rajono objektų.

Grigiškės
Eglės vieta: Kovo 11-osios g. 36

Grigiškių seniūnijos eglutė yra pastatyta netoli naujos Šventosios Dvasios bažnyčios ir varpinės. Prie eglutės pastatyta prakartėlė apšviesta Dovydo žvaigžde. Šią kompoziciją įrengė Grigiškių bendruomenė.

Eglutės vieta tapusi Grigiškių Šventosios Dvasios parapija įsteigta atgavus nepriklausomybę – 1992 metais. 1995 metais pašventinti parapijos namai su koplyčia. Įspūdingas pastato akcentas – garsaus vitražisto R. Mulevičiaus vitražas. 2016-aisiais šalia koplyčios padėtas kertinis akmuo ir pradėta bažnyčios statyba. Architekto Kęstučio Pempės suprojektuota šešiakampio plano, su kūginiu stogu ir aukštu bokšteliu bažnyčia pašventinta 2020 m. rugpjūtį. Tai – aštuntoji Vilniaus arkivyskupijoje po Atgimimo pastatyta bažnyčia. Grigiškėse gausu ir unikalių objektų, plačiau – rajono maršrute.

Justiniškės
Eglės vieta: Rygos g. 15

Justiniškių seniūnijoje tradiciškai puošiama gyva eglė (kėnis) šalia seniūnijos, Rygos g. 15. Čia taip pat akį džiugina vieninteliai Vilniaus mieste šviečiantys interaktyvūs Kalėdiniai kupolai, sužimbantys 8 skirtingais spalvų deriniais. Mažasis kupolas šalia seniūnijos Rygos g. 15  ir didysis kupolas, kurio viduje puikuojasi girliandomis puošta gyva eglutė, gyventojus džiugina S. Gedos alėjoje.

Pėsčiųjų alėja, jungianti Justiniškių rajono centrą su sporto aikštynu ir Mykolo Biržiškos gimnazija, poeto Sigito Gedos pavadinimą gavo 2018 metais. Taikos g. 88 name Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas praleido 18 metų. Sigito Gedos alėjoje vasarą veikia 2008 m. atnaujintas stačiakampis fontanas. Justiniškių rajone kadaise buvo įrengti net penki dideli fontanai. Ne veltui M. Biržiškos stotelė iki 2005 metų turėjo pavadinimą „Fontanas“. Plačiau apie Justiniškes – šio rajono maršrute.

Karoliniškės
Eglės vieta: Joensū skveras (L. Asanavičiūtės g.)

Visi žinome, kad Kalėdų senelis gyvena Suomijoje, Laplandijos regione. O kito Suomijos miesto – Joensū garbei 2010 m. pavadintas skveras Vilniuje. Su šiuo miesteliu Vilnius pasirašė susigiminiavimo sutartį 1970 metais. Skvere 2005 m. buvo pastatyta ir skulptūra iš Suomijos – Marjo Riihelä penkių metrų aukščio plieno ir akmens „Karelijos gegutė“. Kosmoso tema apipinto Karoliniškių rajono istorijos – maršrute.

Lazdynai
Eglių vietos: Architektų g. 152 ir Erfurto g. 29 (prie seniūnijos)

Lazdynų gyventojai šiemet džiaugiasi ne viena, o dviem kalėdinėm eglėm. Šalia vienos iš jų stovinčią Gedimino Karaliaus skulptūrą pavadinimu „Rytas“ galima drąsiai vadinti Lazdynų simboliu. Tiesa, jos pavadinimą žino retas – dažniausiai susitinkant sakoma tiesiog „prie arklio“. 1975 m. pastatyta skulptūra dažnai kentėdavo nuo vandalų, kadangi buvo nesunkiai pasiekiama – žirgas stovėjo ant žemo betoninio pagrindo. Išeitis buvo surasta 1983 m.. Architektas Henrikas Šilgalis skulptūrai pritaikė aukštą ir niekadėjams sunkiai įveikiamą postamentą. Antroji, gyva eglė įžiebta prie seniūnijos. Buvusio fontano vietoje turėjusią žibėti šventinę instaliaciją, deja, aplankė ilgapirščiai. Apdovanojimais už rajono projektą kadaise apdovanotus Lazdynus geriau pažinti galima keliaujant maršrutu.

Naujamiestis
Eglės vieta: skvere prie V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių

Vienos iš pagrindinių gatvių, vedusių į Vilnių iš Kauno, Trakų buvo Didžioji ir Mažoji Pohulianka. Didžioji Pogulianka dabar žinoma kaip J.Basanavičiaus, Mažoji – K. Kalinausko g. Buvo sakoma, kad į miestą vedančius pagrindinius kelius seniau buvo galima atpažinti pagal du atributus – smuklę ir koplytėlę. Šalia J. Basanavičiaus gatvės ir šiandien galime rasti juos abu. Buvusi Pohuliankos smuklė – tai Basanavičiaus g. 53 namas, o šalia jos nesunkiai rasime ir Šv. Jackaus koplyčią. Šv. Hiacintas (vėliau jam prigijo sulenkintas Šv. Jackaus vardas) laikomas keliautojų globėju, tad ir pastatytas pasimelsti keliautojams, išsirengiantiems iš Vilniaus į tolimą kelią. Ne veltui šventojo skulptūra atsisukusi veidu į senamiesčio pusę. Aplankę eglutę keliaukite Naujamiesčio maršrutu, kuris, kuris siūlo pažinti į vakarus nuo senojo miesto branduolio išsidėsčiusius įdomiausius XIX–XX a. aukštutinės Naujamiesčio dalies istorinius objektus.

Naujininkai
Eglės vieta: Dariaus ir Girėno g. 11

Naujininkų eglė išskirtinė – puošta vaikų sukurtais žaislais. Šalia eglės šiemet rasite ir šviečiantį elnią su rogėmis.

Vos už kelių šimtų metrų, Naujininkų viešojo transporto žiedo pievelėje, stovi 2009 m. Dariaus Bražiūno sukurta skulptūra „Paparčio žiedas“. Ji lyg pakelės koplytstulpis senovėje – sutinka ir išlydi keliautojus. O dar už kelių šimtų metrų galite rasti ir tikrą išlikusį koplytstulpį – paieškokite jo aplink Dariaus ir Girėno g. 10 daugiabutį. Kelionę po vieną seniausių Vilniaus gyvenamųjų rajonų pratęsti galima vadovaujantis Naujininkų maršrutu.

Naujoji Vilnia
Eglės vieta: Gerovės g. 1
Galima aplankyti nuo: gruodžio 17 d.

Pagrindinis Naujosios Vilnios seniūnijos Kalėdų eglutės išskirtinumas yra tai, kad ji yra natūrali, gyva, šalia Naujosios Vilnios kultūros centro auganti eglė, jau ne vienerius metu džiuginanti gyventojų širdis šventiniu laikotarpiu. Daugiau kaip 12 metrų aukščio žaliaskarė šiais metais bus papuošta subtiliu klasikiniu stiliumi, neužgožiant jos gyvo grožio. Kalėdų eglutė turėtų suspindėti visu gražumu ir abejingų nepalikti.

Šalia traukinių stoties esančią parduotuvę „Maxima“, tikriausiai, pravažiuoja dauguma besilankančių Naujojoje Vilnioje. Parduotuvės sunku nepastebėti – ji įsikūrusi buvusiame kino teatre „Draugystė“, statytame 1957 metais. Kelis dešimtmečius veikusiame ir gausiai lankomame kino teatre kiną žiūrėti galėdavo virš 300 žiūrovų. Panašiu metu Lietuvoje buvo pastatyta ir daugiau identiškų kino teatrų: „Tėvynė“ – Vilniuje (Kalvarijų g. 85), „Draugystė“ – Ukmergėje, „Aurora“ – Klaipėdoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo pastatas tapo apleistu, o 2007 m. jame atsidarė „Maxima“. Pastato viduje galima rasti išlikusio kino teatro interjero ir kolonų. Kadaise nepriklausomu miestu buvusi Naujoji Vilnia taip pat turi jai sukurtą maršrutą.

Paneriai
Eglės vieta: šalia E. Andrė g. 19, Trakų Vokės Tiškevičių dvaras

Panerių seniūnijos Kalėdinė eglė stovi istorinėje vietoje – Trakų Vokės Tiškevičių dvare. Ji pasitiks prie Raudonųjų vartų bei kartu su virtualiu Trakų Vokės dvaro sodybos liokajumi Alfredu pakvies pasinerti į kelionę laiku bei pažinti Trakų Vokės Tiškevičių dvarą ir parką kitaip! Gidas Jūsų jau laukia čia.

Trakų Vokės parką 1898 – 1900 m. suprojektavo garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua Andrė (1840-1911). Parką Tiškevičiai leido lankyti ir vietiniams gyventojams, tiesa pagal nustatytą lankymo tvarką ir laiką. Valdant Tiškevičiams dvaras klestėjo. Iš šio dvaro į Vilnių – kitus Tiškevičių rūmus, buvo nutiesta viena iš pirmųjų Lietuvoje telefono linijų. Pagrindiniai (pietiniai) raudonų plytų dvaro vartai meniniu požiūriu yra vieni vertingiausių neogotikinių vartų Lietuvoje. Daugiau Panerių istorijos rasite rajono maršrute.

Pašilaičiai
Eglės vieta: Žemynos g. 1

Pašilaičiuose, Žemynos g. skvero centre ant pakylos esanti Kalėdų eglė – karkasinė, 5 m aukščio. Eglė papuošta lempučių girliandomis, žvaigždžių ir snaigių formų dekoracijomis, kalėdiniais žaisliukais.

Ne daug kas žino, kad šis Pašilaičių skveras galėjo tapti įspūdingos skulptūros vieta. 1987 metais jį buvo nuspręsta papuošti skulptoriaus Eimonto Stankevičiaus dekoratyviu darbu „Legenda“. Nugaromis susiliejusios keturių moterų figūros, žiūrinčios į skirtingas puses virš galvų iškeltose rankose laikė didžiulį ratą, kuriame galima įžvelgti ir karūną, ir saulę. „Legenda“ būtų buvusi tikrai monumentali – 7 m aukščio skulptūra turėjo stovėti ant dvimetrinio kubo formos postamento. Nors skulptūra ir buvo nulieta, tačiau pasikeitus planams skvere iki 2018 m. buvo sumontuotas fontanas. Norintys daugiau sužinoti apie šį išskirtiniais blokinių namų mikrorajonais ir muzikos žvaigždžių filmavimo aikštelėmis žymų rajoną, kviečiami savarankiškai kelionei Pašilaičių maršrutu.

Paupys
Eglės vieta: Aukštaičių g. 12

Sidabrinės eglutės, žibančios girliandos ir žiemiškai pasipuošusios gigantiškos žirafos – naujai atgimstančiame Paupio rajone netrūksta originalių dekoro sprendimų. Egzotinius gyvūnus kalėdoms dekoratorė Grita Sviderskė parinko specialiai – kad išsiskirtų iš tradiciniais tapusių elnių ar besmegenių siluetų. Aplankę kalėdinį žirafų miestelį Paupyje, vilniečiai kviečiami pasidomėti pramonės šurmulį menančio rajono istorija ir pratęsti pasivaikščiojimą Paupio maršrutu.

Pilaitė
Eglės vieta: Vydūno g. 17A (mokyklos kieme)

Netoliese statoma Šv. Juozapo bažnyčia – puikus šiuolaikinės architektūros pavyzdys. Bažnyčią projektavo architektai Kęstutis Akelaitis, Gintaras Čaikauskas ir Marius Šaliamoras. Sovietmečiu projektuojant naujus gyvenamuosius rajonus, vietos bažnyčioms juose nebuvo numatyta. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1999 m. Pilaitėje įsteigta Šv. Juozapo parapija, 2001 m. pastatyta koplyčia su parapijos namais. Po ilgokos pertraukos, 2016 m. kovą, prasidėjo šiuolaikinės architektūros maldos namų statyba. Statomą bažnyčią vienu metu galės lankyti apie 600 žmonių, energija ją aprūpins saulės baterijos, veiks geoterminis šildymas, bus liftas neįgaliesiems ir atskira koplyčia su garso nepraleidžiančiu stiklu šeimoms su mažais vaikais. Lauke turėtų atsirasti fontanas ir žaidimų aikštelė su sporto įrenginiais. Pilaitės parapijai vadovauja Ričardas Doveika. Platesniam Pilaitės tyrinėjimui – rajono maršrutas.

Rasos
Instaliacijos „Angelas“ vieta: ties Birbynių g. 22 B, Misiūnų (Ribiškių) regykla
Eglių vietos: prie Rasų kapinių, Rasų g.; ant Žibuoklių kalno,  Žibuoklių g.; prie Subačiaus dienos centro, Subačiaus g. 115

Rasų seniūnija šiais metais įžiebė kalėdinę instaliaciją „Angelas“. Tai – Vilties Angelas nešantis vilties pažadą sveikesnių, ramesnių, šviesesnių ir laimingesnių kitų metų. Šalia įžiebiama Markučių bendruomenės eglutė, kuri dabar yra maža, bet užaugs „laistoma“ gerais, prasmingais bendruomenės darbais, rūpesčiu bei nuoširdumu kiekvienam. Dekoracija ir bendruomenės eglutė stovi Misiūnų regykloje (ties Birbynių g. 22B), nuo kurios atsiveria puikus vaizdas į miestą.

Misiūnų regykla – viena naujausių ir vilniečių pamėgtų regyklų Vilniuje. Sutvarkyti ir įrengti šią vietą sugalvojo šalia gyvenantis Algirdas Misiūnas. Visa tai jis padarė neprašydamas jokios pagalbos – tiesiog savo lėšomis – iš gaunamos rezistento pensijos. Pirmuosius regyklos tvarkymo darbus inžinieriumi – mechaniku dirbęs A. Misiūnas inicijavo dar 2013 m. Dykynės vietoje atsirado grįsti takai, o per pastaruosius dvejus metus vaizdas radikaliai pasikeitė: išdygo puošnūs įėjimo vartai, suoliukai, fotosesijai skirta vieta, laužavietė ir Liutauro Griežės skulptūra „Gyvenimo šokis“. Senojo Vilniaus dalis – Rasos – miesto tyrinėtojams siūlo ne vieną perliuką, kurį rasite rajono maršrute.

Šeškinė
Eglės vieta: Šeškinės g. 30

Šeškinės eglė tradiciškai papuošė centrinę rajono vietą. Raudonų plytų Šeškinės visuomeninis prekybos centras pastatytas 1985 m. Anuomet tai buvo vienas originaliausių vėlyvojo sovietmečio laikotarpio pastatų kompleksas (architektai G. Baravykas, K. Pempė ir kt.). Į šį rajono centrą buvo nukreipti pagrindiniai rajono pėsčiųjų takai. Aikštės vidurys buvo akcentuotas baseinu su fontanais ir laikrodžio bokštu. Keliaujantys iš kaimelio išaugusios Šeškinės maršrutu apie šį rajoną sužinos dar daugiau. 

Šnipiškės
Eglės vieta: Kalvarijų g. 156

Šnipiškių eglutė šiemet ne tik graži, bet ir dosni – anot seniūnijos atstovų, po ja galima rasti tris stebuklingas ir vertingas dovanas.

Šalia Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžos stovinti skulptūra „Jėzus, nešantis kryžių“ – pernai šį pasaulį palikusio garsaus skulptoriaus ir tapytojo Antano Kmieliausko darbas. 2010 m. sukurta skulptūra skirta 1981 m. šioje judrioje sankryžoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiam kunigui Broniui Laurinavičiui (1913-1981) atminti. Kunigas buvo vienas ryškiausių okupuotos Lietuvos disidentų, Lietuvos Helsinkio grupės narys, sovietų laikais kovojęs už žodžio laisvę, teisę į religinius įsitikinimus ir jų reiškimą. Daugiau Šnipiškių istorijos faktų rasite keliaudami Šnipiškių maršrutu.

Užupis
Kalėdinio vainiko vieta: Užupio skveras, šalia Užupio g. 25
Eglės vieta: Užupio g. 9, Užupio Angelo aikštė (galima aplankyti nuo gruodžio 19 d.)

Senamiesčio seniūnijoje, Užupio Respublikoje nuo gruodžio 19 d. bus puošiama Kalėdų eglė. Tai – ne vienintelė šio rajono puošmena. Užupio skvere jau stovi didžiausias miesto kalėdinis vainikas!

Aikštėje stovintis bronzinis angelas atidengtas 2002 metais ir iš karto tapo Užupio simboliu.  Ne visiems žinomas faktas, kad angelas „išsirito“ iš kiaušinio, kuris dabar stovi Pylimo gatvėje. Užupiui atsigaunant, buvo nuspręsta, kad centrinėje rajono vietoje reikia ant stulpo iškeldinti angelą. Skulptoriui Romui Vilčiauskui iki sutartos datos skulptūros pagaminti nepavyko, tačiau jis rado išeitį – pristatė  kiaušinį, iš kurio 2002 metais balandžio 1 d. ir „išsirito“ angelas. Idėja puiki – juk visi sparnuočiai išsirita iš kiaušinių. Kitos menininkų pamilto rajono paslaptys – Užupio maršrute.

Verkiai
Eglės vieta: Jeruzalės g. 17

Jeruzalės rajone papuošta seniūnijos Kalėdų eglė – bendruomenės nario Valerijaus iš Pagubės Sodų 25-osios g. dovana, išauginta ir globota asmeniniame kieme. Kalėdinis medis papuoštas girlianda ir žaislais, kuriuos pagamino bendruomenės nariai.

Visai netoli nuo šio rajono kalėdinės eglutės prasideda Kalvarijų kryžiaus kelias ir stovi Kalvarijų bažnyčia. Ar žinote ką bendro Kalvarijų bažnyčia turi su Katedra? Bene toliausiai nuo Vilniaus centro nutolusi bažnyčia tarsi susišaukia su Vilniaus katedra, virš kurios kryžių laiko šventosios Elenos figūra. Šv. Elena kadaise nukeliavo į Jeruzalę ir surado kryžių, prie kurio buvo prikaltas Jėzus. Šio kryžiaus dalelės paplito po visą krikščioniškąjį pasaulį. Tokia medžio relikvija, patalpinta į menišką XVIII amžiaus relikvijorių, saugoma ir Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje. Ne veltui šios bažnyčios pavadinimas yra Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia. Apie tai, ką dar įdomaus galima aptikti Verkių apylinkėse – šio rajono maršrute.

Vilkpėdė
Eglės vieta: Savanorių pr. 31  (priešais PC „Maxima“)

Netoli Vilkpėdės eglės, Savanorių prospekte, ant penkiaaukščio daugiabučio, pažymėto 42 numeriu, sienos atsirado tapytojo Kazio Varnelio 1969 metų darbas „Pseudo Labirintas Nr. 1“. Ant sienos jį perkėlė menininkas Timotiejus Norvila (dar žinomas Morfai vardu), padedant Karoliui Grubiui. Pasak menininko, vietą parinko miesto savivaldybė ir jo pasirinktam K. Varnelio darbui vieta labai tiko – panašiu metu sukurtas ir originalus kūrinys, ir statytas daugiabutis. Optinio meno atstovo K. Varnelio darbai, anot kūrėjų, ypatingi tuo, kad jie nepasensta ir šiai dienai atrodo visiškai šiuolaikiški. Legendomis apipintą vietovę rekomenduojame tyrinėti naudojantis Vilkpėdės maršrutu.

Viršuliškės
Eglės vieta: Viršuliškių skveras

Viršuliškės gali drąsiai teigti, kad didžiausias gaidys Vilniuje (o greičiausiai ir visoje Lietuvoje) yra jų rajone. Netoli Viršuliškių skvero, ant kalnelio stovi Vlado Kančiausko dekoratyvinė skulptūra pavadinimu „Giesmė“. Skulptūra pastatyta 1990 m., 2000 m. buvo restauruota ir užkelta ant naujo pjedestalo. Kitus įdomiausius Viršuliškių akcentus atrasite šio rajono maršrute

Žirmūnai
Vieta: Žirmūnų g. 67

Švenčių laukimą spalvina ne tik Kalėdų eglė – seniūnijos centre, Žirmūnų g. 67 įžiebtos ir kitos šventinės dekoracijos. Žirmūnų simbolis – K. Kisieliaus skulptūra ,,Saulės džiaugsmas‘‘ –apjuosta Kalėdų vainiku ir švytinčia girlianda. Šalia esanti viešojo transporto stotelė ,,Žirmūnai‘‘ pavirto Kalėdų laukimo stotele, kurioje apsigyveno nykštukai.

Šalia „Lidl“ parduotuvės stovinti dekoratyvinė kompozicija ,,Saulės džiaugsmas‘‘ pastatyta 1970 metais prie tuo metu čia veikusio restorano „Žirmūnai“. Šis iš granito, betono ir bronzos sukurtas kūrinys su šalia trykštančiu fontanu puikavosi visuose to meto Vilniaus fotografijos albumuose. Vėlesniu laikotarpiu vienas iš kompozicijos akcentų – stilizuota bronzinė vaiko figūra – dingo. Vėliau paaiškėjo, kad ji buvo surasta ir iki skulptoriaus mirties buvo saugoma jo dirbtuvėse. 2018 metais statant naują parduotuvę nuspręsta ne tik išsaugoti meninį akcentą, bet ir atkurti jos autentišką kompoziciją. Žirmūnų maršrute susipažinsite su kitomis šio rajono įdomybėmis.

Žvėrynas
Eglės vieta: Tbilisio skveras (Kęstučio g. 11)

12-13 m. aukščio gyva eglė Žvėryne įžiebta pirmą kartą.

Vilniuje 2015 metais buvo atidarytas Tbilisio skveras. Čia įrengti Vilniui padovanoti suoliukai su Tbilisio inicialais. Tačiau ne visi žino, kad Tbilisyje yra Vilniaus skveras. Jame galima surasti vilniečiams gerai pažįstamą Gitenio Umbraso „Stebuklo“ plytelės kopiją bei skulptoriaus Vaidoto Ramoškos baltą angeliuką. Po medine architektūra garsėjantį Žvėryną verta pasivaikščioti daugiau, rekomenduojama – naudojantis maršrutu.


Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė