ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:04:20 5:24

Norite kurti elektroninę parduotuvę, bet nedrįstate? Eksperto patarimai jums

Tarptautinės finansinių paslaugų bendrovės „Intrum“ tyrimas parodė, kad lietuviai yra didžiausi pirkimo internetu entuziastai Europoje: net 48 proc. mūsų šalies gyventojų planuoja nuolat pirkti įvairias prekes internetu net ir pasibaigus karantino suvaržymams. Esant tokioms aplinkybėms, didėja ir e. prekybos galimybės, todėl dalinamės ekspertų įžvalgomis, ką svarbu žinoti kuriant savo elektroninę parduotuvę.

Baimė – ne priežastis

Pasak elektroninės prekybos eksperto, projekto „Verskis.lt“ vadovo Vitalijaus Dubiečio, kalbant apie elektroninių parduotuvių kūrimąsi, ši karantino banga kiek mažesnė, nors domėjimasis elektronine prekyba išlieka panašus kaip pavasarį. „Per pirmąjį karantiną elektronines parduotuves kūrė itin daug maisto prekių prekybininkų, įskaitant kavines ir restoranus bei juos aptarnaujančius didmenininkus – ši tendencija išlieka ir dabar. Be to, pavasarį daugelis maisto didmenininkų tapo mažmenininkais, o gamybininkai, kurie tik eksportavo savo produkciją, atsigręžė ir į Lietuvos rinką. Aktualios elektroninės parduotuvės tapo ir individualiems prekybininkams, prekiaujantiems socialiniuose tinkluose, kadangi padidėjusį pardavimo mastą juose sunku suvaldyti“, – verslo žengimą į elektroninę erdvę apžvelgia V. Dubietis.

Įkuriant daugiau kaip du tūkstančius elektroninių parduotuvių dalyvavęs pašnekovas sako, kad, matant karantino statistiką, neturėtų kilti klausimo, ar verta pradėti elektroninę prekybą. „Dažniausiai žmones sustabdo baimė išeiti iš komforto zonos, tačiau būtent už jos įvyksta stebuklai. O elektroninė parduotuvė visgi ne raketų mokslas, kad reikėtų daugelio metų mokymosi ir patirties. Svarbu turėti, ką parduoti, ir pradėti“, – drąsina jis.

Pasak eksperto, galvojantiems apie elektroninės parduotuvės kūrimą kyla įprastų klausimų: kaip ją susikurti, kaip tokią veiklą įforminti ir kokie taikomi mokesčiai. Dažniausiai tai yra pati didžiausia baimė, trukdanti kurti elektroninę parduotuvę. V. Dubietis iš patirties tikina, kad tai yra nedidelė problema, kurią išspręsti padeda Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) konsultantai. „Ar tai būtų mažosios bendrijos steigimas, ar individuali veikla, ar kita forma,  VMI tikrai turi puikius konsultantus, galinčius padėti. Jų darbas yra konsultuoti žmones, ir jie tikrai geranoriškai tai daro“, – tikina pašnekovas.

Reklamos svarba

Be juridinių klausimų, dažnai savo verslą elektroninėje erdvėje pradedantiems rūpi, kuo pelningiausia prekiauti ir kur pirkti, kaip surinkti už produkciją pinigus, kaip pristatyti prekes ir kaip reklamuoti. Būtent pastarajam punktui V. Dubietis ragina skirti daug dėmesio. „Reklama yra labai svarbi, nes, pradėjus elektroninę prekybą, pirkėjai savaime tikrai neateina – pardavėjui reikia įdėti nemažai pastangų, kad turėtų nuolatinį klientų srautą, ir tik dalis šio srauto taps pirkėjais. Planuojant elektroninės prekybos išlaidas, didesnę dalį reikėtų skirti reklamai“, – pataria jis.

Pasak jo, reklamos būdų yra daugybė, pvz., visiems žinoma „Google“ ir „Facebook“ reklama, bet verta pagalvoti ir apie specialius interneto forumus bei kainų lyginimo sistemas, pasidomėti pakartotine ir dinamine rinkodara, internetinio puslapio SEO (paieškos sistemų rezultatų puslapis) bei naujienlaiškiais. Reikėtų nebijoti naudoti įvairių formų ir žiūrėti, kur daugiausia gaunama grąžos“, – pataria V. Dubietis.

Iš pradžių galima naudotis platformomis

Tikėtis, kad atidarant elektroninę parduotuvę nereikės biudžeto, naivu, tačiau išlaidos yra kur kas mažesnės, palyginti su įprastos parduotuvės atidarymu. Pasak specialisto, išlaidos priklauso nuo to, kokį elektroninės parduotuvės kūrimo būdą pasirinksite, tačiau iš pradžių rekomenduojama išbandyti elektroninių parduotuvių kūrimo platformas, kuriose pateikiami jau įdiegti sprendimai ir nereikia pačiam visko kurti nuo nulio. Be to, toks variantas ekonomiškesnis – kainuoja apie 20–30 eurų per mėnesį ir, pasak eksperto, turėtų tenkinti 90–95 proc. visų naujojo verslo poreikių. „Jei žmogus nori išbandyti, kaip verslas veiktų internete, šis variantas puikiai tinka, nes nereikia daug dėmesio sirti puslapio kūrimui ir galima daugiau investuoti į reklamą“, – sako jis.

Dar viena galimybių pradedant prekiauti internetinėje erdvėje – rinkoje populiarios elektroninės prekyvietės platformos, tokios kaip pasaulinės „Amazon“ ar „Ebay“. Tokių vietų privalumas tas, kad, į platformą sukėlus prekes, nereikia rūpintis vartotojų srautu, o už tokią paslaugą mokestis apskaičiuojamas kaip nustatytas procentas nuo parduotų prekių vertės.

Verslui didėjant ir plečiantis, elektroninę parduotuvę galima kurti  naudojant atvirojo kodo programinę įrangą – šiam darbui reikėtų samdyti profesionalų programuotoją ir dizainerį, o elektroninės parduotuvės sukūrimo sąnaudos siektų apie 1 000–1 500 eurų. „Šis variantas  tinka, jei jau aiškiai žinote, kokia turėtų būti parduotuvė: kokių reikia mokėjimo sistemų, vežėjų, funkcijų ir panašiai“, – atkreipia dėmesį V. Dubietis.

Ekspertas pasakoja ir apie pradedantiems elektroninę prekybą  aktualią paslaugą – metodą, kai tiekėjai klientui siunčia prekes tiesiai iš sandėlio ir pardavėjui nereikia rūpintis nei logistika, nei sandėliavimu (drop shipping). „Tokiu atveju parduodi tai, ko iš tiesų neturi, tik tada, kai prekę nuperka iš tavęs, tu ją užsisakai iš tiekėjo, kad jis nusiųstų prekę tiesiogiai pirkėjui. Tai yra kuo toliau, tuo labiau populiarėjantis būdas, o įmonių, teikiančių tokią paslaugą, tikrai yra – lietuviškų taip pat“, – atskleidžia ekspertas.

Ieškoti atsiskaitymo partnerių

Vienas iš aktualių klausimų kuriant elektroninę parduotuvę – pinigų už prekes ar paslaugas surinkimas. Pasak V. Dubiečio, tai taip pat nėra sudėtingas procesas, nes yra daugybė parduotuvės ir atsiskaitymo sistemų tarpininkų, pavyzdžiui, bankų. „Greičiausias ir pigiausias būdas būtų rasti tarpininką, kuris įgyvendintų visus būtinus atsiskaitymo techninius sprendimus, o jūs tik nurodytumėte, per kokį banką klientas turi susimokėti ir kiek pinigų iš jo reikia paimti. Tarpininko darbas ir yra visa tai padaryti technologiškai saugiai“, – sako jis, patikindamas, kad už tarpininkavimą mokamos sumos paprastai yra nedidelės.

Elektroninių parduotuvių ekspertas atkreipia dėmesį ir į įvairius mokėjimo būdus bei galimybę juos pasirinkti. „Lietuvoje populiariausias atsiskaitymo būdas yra naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis – taip atsiskaito 80–90 proc. pirkėjų, nors pasaulinėje rinkoje lyderiauja atsiskaitymo mokėjimo kortele būdas. Visgi nereikėtų pamiršti visų būdų, kad būtų sudaromos galimybės atsiskaityti ir perkant iš užsienio, neturint lietuviškos sąskaitos banke“, – sako jis.


Šaltinis: SEB bankas