ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2021:01:24 3:16

Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros

Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo sulaikymo tvarką – tokiems Teisingumo ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams pritarė Vyriausybė.

Baudžiamojo proceso kodekso pataisos tiksliau apibrėžia žmogaus laikinojo sulaikymo pagrindus ir procedūras, kai asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, bet nebuvo užkluptas nusikaltimo vietoje. Jeigu įtariamasis yra sulaikomas, pavyzdžiui, namuose, darbe, ir jam pagal tyrimo duomenis reikia skirti suėmimą, būtų privaloma šį asmenį per 48 valandas pristatyti į teismą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turėtų spręsti toliau skirti suėmimą ar paleisti.

Jeigu suimtas asmuo pateiktų skundą, prokuroras jį nedelsiant turėtų pateikti teisėjui, kuris per aštuonias valandas nuo gavimo dienos turėtų išnagrinėti ir priimti nutartį.  

„Šiuo metu galiojanti laikino sulaikymo tvarka turi spragų – leidžia per plačiai taikyti šią griežtą priemonę ikiteisminio tyrimo metu, – teigė laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. – Reikia veiksmingo teisinio mechanizmo, leidžiančio ginti asmens laisvę, kreiptis į teismą dėl pritaikytų veiksmų”.

Ministro teigimu, asmens laisvės suvaržymas yra griežčiausia teisinė priemonė. “Nepriklausomai nuo jo trukmės, tai gali pakenkti žmogaus reputacijai, sukelti didelį sukrėtimą jam ir šeimai. Todėl įstatymuose įtvirtintos procedūros bei pagrindai, kuriais valstybės institucijoms suteikiama teisė apriboti asmens laisvę, privalo būti aiškios, logiškos ir pagrįstos”.

Lietuvos Konstitucijoje numatytas tik vienas sulaikymo pagrindas – asmens, užklupto padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas, o visi kiti atvejai galimi tik išimtinais atvejais.

Per metus pareigūnai sulaiko apie 20 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, bet tik maždaug 2,5 tūkst. teismas skiria suėmimą. „Tai atskleidžia, kad galimai nepagrįstai buvo suvaržyta daugelio žmonių laisvė ir pažeidžiamos jų teisės, – pabrėžia E. Jankevičius. – Turime užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų varžomos daugiau, negu to reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, ir teisinėmis priemonėmis apginti asmens laisvę nuo apribojančių priemonių – operatyviai apskųsti teismui sulaikymą ar suėmimą ir gauti teismo vertinimą“.  

Teismų praktikos analizė parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami nutarimą skirti galimą laikiną sulaikymą iki 48 valandų, dažnai net nesikreipia į teismą dėl asmens suėmimo. Tai gali būti viena iš ikiteisminio tyrimo taktikų, kai per šį laikotarpį reikia atlikti baudžiamojo proceso veiksmus, pavyzdžiui, atlikti kratą sulaikytojo bute, apklausti daugiau liudininkų.

Patikslinus įstatymą, bus pašalinti esantys laikino sulaikymo pabaigos nelogiškumai, užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui, taikant laikiną laisvės suvaržymą.

Šiuo metu įstatymas nustato, kad žmogus, nesutinkantis su jam pritaikytu dviejų parų laisvės suvaržymu, šį veiksmą per 10 dienų gali apskųsti teismui. 


Šaltinis: Teisingumo ministerija