ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:12:05 1:03

Tyrimas: dalyvavimas prevencinėje patikros programoje yra veiksmingas būdas sumažinti riziką mirti nuo gimdos kaklelio vėžio

Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės atliko prevencinės patikros programos dėl gimdos kaklelio vėžio veiksmingumo tyrimą. Jis jau publikuotas žurnale European Journal of Cancer Prevention. Tyrimu nustatyta, kad Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa sumažina riziką mirti nuo gimdos kaklelio vėžio. Tačiau, didelė dalis tikslinės amžiaus grupės moterų programoje nedalyvauja: dauguma 2010-2015 m. mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio moterų rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu nebuvo pakviestos į prevencinę programą arba gavo kvietimą, bet onkocitologinis tyrimas joms nebuvo atliktas.

Lietuvoje vykdomos organizuotos gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos paskirtis – atlikti onkocitologinį tyrimą vieną kartą per trejus metus visoms 25-60 m. amžiaus moterims bei kuo anksčiau nustatyti ikivėžinius pakitimus arba vėžį ir juos išgydyti. Taip sutrumpėja gydymo laikas, sumažėja sudėtingo gydymo poreikis ir kaštai, išvengiama mirčių nuo vėžio. Lietuvoje prevencinė programa vykdoma nuo 2004 m., jai skiriama iki 2 mln. eurų kasmet. Deja, mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai išlieka vieni didžiausių Europoje, beveik pusė mirusių nuo šios ligos yra jaunesnės kaip 60 metų amžiaus moterys. „Tam, kad prevencinė programa teiktų naudą, svarbi jos kokybė kiekviename etape: moterų tikslinės grupės efektyvus informavimas ir kvietimai, kokybiški onkocitologiniai tyrimai, tinkamas moterų stebėjimas ir, jei reikia, gydymas,“ – sako tyrimo vadovė, NVI Vėžio epidemiologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Everatt. „Sveikatos politikams, sveikatos priežiūros darbuotojams ir moterims, dalyvaujančioms programoje, naudinga žinoti, ar Lietuvoje vykdoma programa yra veiksminga“.

Tyrimo rezultatai

„Siekdami įvertinti Lietuvoje vykdomos prevencinės patikros programos efektą mirtingumui nuo gimdos kaklelio vėžio, ištyrėme 715 moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio 2010-2015 m. dalyvavimą programoje ir palyginome su to paties amžiaus 2145 moterų be šios ligos dalyvavimu programoje“ – sako R. Everatt.

Tyrimas parodė, kad prevencinėje programoje dalyvauja nedidelė dalis moterų: 70 proc. mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio ir 45 proc. kontrolinės grupės moterų programos onkocitologinis tyrimas niekada nebuvo atliktas. Dalyvavusių patikros programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu moterų tikimybė mirti nuo gimdos kaklelio vėžio buvo 56 proc. mažesnė nei nedalyvavusių. Dalyvavimas patikroje itin sumažino 40 m. ir vyresnių moterų mirties nuo šio vėžio riziką bei vėlyvų stadijų vėžio riziką.

Nustatyta, kad kvietimą dalyvauti programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu gavo viena iš trijų mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio moterų, onkocitologinis tyrimas buvo atliktas 12 proc. mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio moterų (arba 32 proc. pakviestų moterų). Lyginant su moterimis iki 40 metų amžiaus, vyresnės moterys programoje dalyvavo rečiau.

Tyrimu nustatyta nepakankama onkocitologinių tyrimų kokybė: daugiau kaip pusės moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio, onkocitologiniai tyrimai 3 metų laikotarpiu iki vėžio diagnozės nenustatė pokyčių arba buvo neinformatyvūs. Taip pat, 71% moterų, kurioms liga diagnozuota patikros metu, nustatytas pažengęs vėžys. Tai aiškintina tuo, kad onkocitologinis tyrimas dažnai atliekamas ne kaip reguliarus prevencinis tyrimas, bet dėl kitų priežasčių (pvz., ginekologinių simptomų).

Išvados

Šio mokslinio tyrimo rezultatai patvirtina, kad reguliarus dalyvavimas prevencinėje patikros programoje yra svarbus siekiant sumažinti riziką mirti nuo gimdos kaklelio vėžio. Tačiau, daugelis didelės rizikos moterų rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu negauna kvietimo dalyvauti patikros programoje, taip pat daugeliui gavusių kvietimą į patikrą onkocitologinis tyrimas neatliekamas.

COVID-19 pandemija sutrikdė vėžio prevencijos programų vykdymą Lietuvoje. Tačiau po pandemijos išliks sveikatos politikos ir sveikatos priežiūros pokyčių būtinybė kad būtų padidintas moterų dalyvavimas programoje, pagerintas programos veiksmingumas ir atitikimas tarptautiniams standartams.

Rekomenduotina

–          įdiegti Nacionalinį vėžio prevencinės programos registrą, kuris leistų centralizuotai kaupti dalyvavusių programoje duomenis, siųsti kvietimus bei priminimus, apskaičiuoti statistinius programos rodiklius bei informuoti programos organizatorius ir dalyves;

–          įdiegti efektyvią kvietimų sistemą, kuri apimtų pakartotinius kvietimus moterims, neatvykusioms po pirmojo kvietimo ar tyrimo rezultatams esant neinformatyviems;

–          įtraukti „sunkiau pasiekiamas“ moteris, t.y., virš 40 metų amžiaus, kaimo gyventojas, kurių vėžio rizika yra didžiausia, o dalyvavimas programoje – mažiausias;

–          padidinti programos tikslinės grupės amžių: įtraukti moteris virš 60 metų, ypač niekada nedalyvavusias arba kurioms anksčiau onkocitologiniu tyrimu buvo nustatyti pakitimai;

–          pagerinti programos onkocitologinių tyrimų jautrumą ir kokybės kontrolę: įdiegti klaidingai neigiamų tyrimų rezultatų išorinį auditą, sistemingus personalo mokymus, užtikrinti pakankamą onkocitologinių tyrimų skaičių kiekvienoje laboratorijoje;

–          užtikrinti asmenų su diagnozuotomis ikivėžinėmis būklėmis ar vėžiu tinkamą priežiūrą (savalaikius pakartotinius tyrimus, papildomus tyrimus, gydymą) ir jos kokybės kontrolę.

Daugiau tyrimo rezultatų paskelbta straipsnyje European Journal of Cancer Prevention.


Šaltinis: NVI