ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:12:05 1:31

Gydytojas perspėjo sportuojančius: sportuoti internetu – sveika, ieškoti jame patarimų – ne

Karantinas, sporto salių uždarymas ir grupinių treniruočių ribojimai sportininkų mėgėjų entuziazmo sportuoti nesumažino – jie persikėlė į miškus, parkus ar šiltus savo namus. Nors aplinka ir sąlygos sportuoti dažnam mėgėjui pasikeitė, tačiau tikimybė patirti traumas ar susilpninti savo imunitetą išlieka, ypač kai sporto programų, treniruočių ir mitybos planų pradedama ieškoti internete. Sporto medicinos gydytojas Mantvydas Šilkūnas pabrėžia, kad net ir treniruojantis namuose, specialistų priežiūra yra būtina.

Dažniausios traumos – dėl krūvio

Affidea Lietuva“ sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijos „LTeam LAB“ gydytojas M. Šilkūnas teigia, kad viena pagrindinių sportininkų mėgėjų klaida – pernelyg didelis entuziazmas: norima pasiekti greitų rezultatų, nubėgti toliau ar pakelti didesnį svarmenį, nei organizmas yra pasiruošęs. Specialistas įspėja, kad tai yra tiesiausias kelias link traumų.

Dažniausiai traumos patiriamos neįvertinus savo fizinio pasiruošimo ir pasirinkus pernelyg didelį treniruočių dažnį bei apimtis – kuo daugiau raumenims, sausgyslėms ir raiščiams tenka apkrovų, ypač jei prie jų jie nėra pratę, tuo didesnė traumos rizika. Treniruočių procesą reikėtų suplanuoti protingai – geriau pradėti lėtai, o intensyvumą didinti saugiai“, – pagrindines sportuojančių mėgėjiškai klaidas vardina M. Šilkūnas.

Be apšilimo – nė iš vietos

Kitos, dažniausiai traumas lemiančios priežastys, kurias daro sportininkai mėgėjai – netaisyklinga technika ir nepakankamas dėmesys apšilimui. Papildomais pratimais nepadidinus širdies ritmo ir nesuaktyvinus skeleto raumenų kraujotakos, vėliau dažnai kenčiama nuo raumenų patempimo ar plyšimo.

Apšilimas turėtų trukti bent 5–10 minučių. Jį baigti reikėtų konkrečiai sporto šakai pritaikytais, busimą treniruotę mažesniu intensyvumu imituojančiais, judesiais. Po treniruotės būtina atlikti ir atvėsimo pratimus, kurie padeda atsistatyti kūnui, širdies ritmui ir raumenims bei geriau pasiruošti kitai treniruotei. Tai dažniausiai 5–10 minučių trukmės mažo intensyvumo kardio ir tempimo pratimai“, – pataria M. Šilkūnas.

Anot specialisto, ne ką mažiau dėmesio reikėtų kreipti į avalynės bei aprangos pasirinkimą ir tinkamą poilsio režimo laikymąsi. Neišsimiegoję asmenys treniruočių metu daug greičiau pradeda jausti nuovargį, nes ta pati fizinė užduotis pareikalauja daugiau pastangų ir motyvacijos, laikas iki visiško nuovargio gerokai sumažėja, o traumų tikimybė padidėja.

Rezultatų siekimui – subalansuota mityba

M. Šilkūnas akcentuoja, kad sportuojant, net jei ir mėgėjiškai, privalu laikytis subalansuotos mitybos, ją papildyti mineralais, omega riebalų rūgštimis ir vitaminu D. Norint sužinoti, ar jų pakanka, specialistas rekomenduoja atlikti biocheminį kraujo tyrimą, kuris padeda įvertinti sportuojantiems reikalingų mineralų, geležies, vitamino D atsargas. Papildomų tyrimų reikėtų norint įsivertinti ir kitus organizmo parametrus.

Stebėti fiziologinius kūno pokyčius svarbu nepriklausomai nuo propaguojamos sporto šakos. Sportuojantiems būtina pasirūpinti kūno varikliu – širdimi. Tam rekomenduojama atlikti krūvio mėginį su elektrokardiograma. Taip pat vertėtų specialiais funkciniais testais įvertinti raumenų sistemos balansą – suradus ir sustiprinus silpnesnius raumenis ar jų grandines, galima išvengtų traumų“, – teigia „LTeam LAB“ gydytojas.

Į specialistus kreiptis vengiama

Deja, M. Šilkūnas konstatuoja, kad vietoje kreipimosi į sporto medicinos gydytojus, sportininkai mėgėjai vis dar dažnai pasikliauna draugų bei bendraminčių patarimais ar atsakymų į iškilusius klausimus ieško internete. Gydytojas patikina, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir jo galimybes objektyviai galima įvertinti tik jam skirtais tyrimais. Juos rekomenduojama atlikti du kartus per metus, taip įvertinant ir atsiradusius organizmo pokyčius.

Pagal tyrimų duomenis sporto medicinos gydytojas ne tik įvertina žmogaus treniruotumą, jo kitimą ir treniruočių programos efektyvumą, bet ir suteikia rekomendacijas, kaip dažnai, intensyviai ir ilgai galima sportuoti sau nepakenkiant. Svarbiausia atsikratyti nuostatos, kad visa tai skirta tik profesionalams. Pavyzdžiui, „VO2max“ tyrimas parodo kūno sunaudojamą deguonies kiekį sportuojant ir padeda sužinoti tikslų aerobinį pajėgumą bei pulso zonas. Atrodytų, tyrimas turėtų būti skirtas tik profesionalams, tačiau tyrimo duomenys labai svarbūs ir mėgėjams. Jis padeda struktūrizuoti treniruočių planą, sekti rezultatus ir tobulėti“, – sako pašnekovas.