ltnews.lt

Lietuvos naujienos iš pirmų lūpų

2020:12:02 11:49

Laikrodžio persukimas: už ar prieš?

Kasmet du kartus per metus VUL Santaros klinikų neurologų klausiama, ar laikrodžio persukimas naudingas žmonių sveikatai, o gal turi labiau neigiamą poveikį. Dažnas skundžiasi, kad laikrodžio persukimas jį išbalansuoja, žmogus jaučiasi sudirgęs, nerimastingas, sunkiau susikoncentruoja, suprastėja miegas, sutrinka budrumo pojūtis.

Vienos valandos pokytis blogina sveikatą

2018 m. spalio mėnesį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Mokslininkai ir gydytojai  vienareikšmiškai teigė, jog laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas ir rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris Europos gyventojų sveikatai neabejotinai naudingesnis. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms (vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų).
„Visiems gerai žinomas ir greitai pajuntamas poveikis miegui. Įvedus vasaros laiką, miegas sutrumpėja, pablogėja jo kokybė. Prireikia laiko, kol žmogus prisitaiko. Miokardo infarktų rizika per pirmąsias dienas po  vasaros laiko įvedimo išauga iki 5 procentų, didėja galvos smegenų insulto rizika. Manoma, jog taip nutinka dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso (medžiagų apykaitos sutrikimo, turinčio įtakos cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis), kurį sukelia staigus miego trukmės sumažėjimas. Išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsos periodo paūmėja depresijos, didėja savižudybių rizika“, – pasakoja gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.

Persukus laikrodžio rodyklę, pažeidžiamas organizmo paros ritmas

Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės R. Masaitienės, dienos šviesą saugantis laikas dažnai prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Ekspertų teigimu, tai aktualu visiems Europos laiko juostų gyventojams, o ypač vaikams, moksleiviams ir  taip vadinamosioms pelėdoms.

„Biologinis laikrodis atsakingas už darnią cirkadinių (fiziologinių, biocheminių, hormoninių, miego-budrumo) ritmų veiklą. Cirkadiniai ritmai – tai kitimai, vykstantys per 24 valandas – miego-budrumo procesų, temperatūros, pulso, hormonų išsiskyrimo.  Vidinis biologinis laikrodis yra smegenyse, pagumburyje. Jis per akis gauna šviesos impulsą ir taip derina mūsų  cirkadinius ritmus su išoriniais veiksniais. Jį galima būtų pavadinti centriniu cirkadinių ritmų vedliu“, – kalba R.Masaitienė.

Cirkadinių procesų darnią veiklą  reguliuoja ir genai. Gydytoja pasakoja, kad yra atrasti laikrodiniai genai, kurie yra kiekvienoje ląstelėje bei  reguliuoja kiekvienos mūsų kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą.  Šią cirkadinių procesų reguliavimo sistemą galima būtų pavadinti periferine.

Taigi už atskiro žmogaus paros ritmo reguliavimą atsakingi ir genetiniai faktoriai, todėl kiekvienas žmogus turi individualų, sau optimalų vidinį laikrodžio ritmą, pagal kurį gali funkcionuoti efektyviausiai. Jeigu individualus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, patiriamas socialinis laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. social jetlag). Pavyzdžiui, nemažai į konsultacijas ateinančių žmonių įvardija, kad nors miega pakankamai ir gerai, bet atėjus į darbą 7 ar 8 val. yra labai mieguisti , o „atsibunda“ ir aktyviausi jaučiasi nuo 9-10 val.  Šis pavyzdys rodo, kad  individualiam  žmogaus biologiniam laikrodžiui sunku prisitaikyti prie socialinio režimo.

„Koks tikrasis mūsų biologinio laikrodžio tipas galime nusistatyti atostogų metu: kokiu režimu mes gyvename ir jaučiamės geriausiai, kai nesame įsprausti į darbo režimo ar kitus socialinius rėmus (darželis, mokykla ir pan.), toks ritmas ir yra geriausias organizmui“, – sako medikė.

Yra apskaičiuota, jog daugumos Europos gyventojų vidinis biologinio laikrodžio ritmas yra vėlyvesnis – todėl Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugijos ekspertais  Europos gyventojams siūlo  rinktis  standartinį laiką, t. y. žiemos laiką.  Beje, standartinis arba žiemos laikas labiau koreliuoja ir su šviesos-tamsos režimu. Ekspertai savo išvadose  nurodo  ne vieną žiemos laiko privalumą: sveikesnis ir geresnis miegas, naudingiau širdžiai, mažesnė metabolinio disbalanso (viršsvorio) rizika, visuomenė būtų psichologiškai sveikesnė,  sumažėtų priklausomybė nuo tabako, alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų,  pagerėtų mokslų bei darbo pasiekimai (ypač jaunimo).

Pirmąją savaitę po laiko pokyčio didėja avaringumas

Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 procentų. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų.

Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna ženkliai sumažėjęs. O vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis. Gydytoja R. Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.

Vidinė motyvacija padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčio

Gebėjimas prisiderinti prie laiko pokyčių ne visų vienodas. Santaros klinikų gydytoja neurologė R. Masaitienė išskiria kelis dalykus. Anot medikės, vidinio laikrodžio gebėjimas prisiderinti prie išorinių sąlygų pasikeitimo yra genetiškai sąlygotas, taigi įtakos turi atskiro žmogaus genetika ir jos nulemtas gebėjimas prisitaikyti. Svarbu ir amžius – sunkiau prisitaikyti vaikams, moksleiviams, pagyvenusiems žmonėms. Be to, gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių ligos, jau buvę  miego sutrikimai ar miego trūkumas – pasunkina prisitaikymą prie laiko pokyčių. Ypatingą dėmesį R. Masaitienė skiria asmeninei motyvacijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pats nueina miegoti valandą vėliau dėl to, kad pasirenka malonią sau veiklą, tada ryte jaučiasi ne taip blogai. Yra žmonių, kurie skrisdami lėktuvu per savaitę ne vieną kartą keičia laiko juostą, bet jaučiasi gerai, nes turi stiprią motyvaciją – atlieka jiems svarbius darbus, gauna už tai atlygį.

„Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau. Dažnu atveju, keičiant laiką žmonės labai pyksta. Jie ir taip prasčiau jaučiasi, o prisideda pyktis, nusivylimas, kas tik dar labiau pabloginantys jų savijautą“, – dėsto Raminta Masaitienė.

Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė sako, jog dienos šviesą saugantį laiką, vadinamą vasaros, pirmasis įvesti pasiūlė Bendžaminas Franklinas XVIII a. pabaigoje. Vėliau prie šios minties XX amžiaus pradžioje grįžo britų Parlamentas siekdamas pasirūpinti žmonėmis. Norėjo, kad vakarai būtų ilgesni, šviesesni, kad žmonėms nereikėtų susirinkus uždarose erdvėse vartoti per daug alkoholinių gėrimų, kitų medžiagų, kartu būtų taupomas apšvietimas. Paradoksas tas, kad tie patys britai (kartu su kitų  šalių mokslininkais) jau XXI amžiaus pradžioje įrodė, jog laiko kaitaliojimas, ypač vasaros laiko įvedimas, turi  neigiamos įtakos sveikatos rodikliams, moksleivių pasiekimams, padidėjusiam avaringumui.

Pokalbio apie laikrodžio persukimą su VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologe Raminta Masaitiene vaizdo įrašas čia.


Šaltinis: Santaros klinikos